Makulos degeneracija

1. Pradinė stadija: makuloje pradeda kauptis mažos gelsvos nuosėdos, vadinamos drūzenomis. Šiame etape regėjimo pokyčiai gali būti nežymūs arba jų visai nebūti.


2. Vidutinė stadija: drūzenų daugėja ir jos didėja. Gali atsirasti nedidelių regėjimo sutrikimų, ypač skaitymo metu ar silpno apšvietimo sąlygomis.


3. Pažengusi stadija: makulos audiniai pradeda irti (sausos formos atveju) arba atsiranda nenormalios kraujagyslės, kurios kraujuoja ar teka skystį (šlapios formos atveju). Šioje stadijoje ryškėja centrinio regėjimo praradimas, iškraipytas vaizdas ar regos „dėmės“.

• Amžius – dažniausia forma yra su amžiumi susijusi makulos degeneracija (SAMD), paprastai pasireiškianti vyresniems nei 50 metų žmonėms.


• Genetika – paveldimumas turi įtakos, ypač jei šeimoje jau buvo šios ligos atvejų.


• Rūkymas – reikšmingai padidina ligos riziką ir paspartina jos progresavimą.


• Saulės (UV) spindulių poveikis – ilgas neapsaugotų akių buvimas saulėje gali prisidėti prie tinklainės pažeidimo.


• Aukštas kraujospūdis ir širdies ligos – gali sutrikdyti kraujotaką tinklainėje.


• Netinkama mityba – antioksidantų, cinko, vitaminų A, C ir E bei omega-3 trūkumas gali didinti riziką.


• Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas – siejami su spartesniu ligos progresavimu.


• Didelė trumparegystė – kai kuriais atvejais gali būti papildomas rizikos veiksnys.

• Neryškus matymas centre


• Iškreiptas vaizdas (banguotos linijos)


• Tamsi dėmė matymo lauke


• Sunku skaityti ar atpažinti veidus


• Blogesnis regėjimas prieblandoje

1. Akių dugno apžiūra – gydytojas apžiūri tinklainę, ypač makulos sritį, ieškodamas drūzenų ar pakitimų.


2. Amslerio tinklelio testas – pacientas žiūri į specialų tinklelį, siekiant nustatyti vaizdo iškraipymus ar „dėmes“.


3. OCT (optinė koherentinė tomografija) – labai tiksliai parodo tinklainės sluoksnių struktūrą ir leidžia nustatyti skysčių ar patinimo buvimą.


4. Fluoresceino angiografija – leidžia pamatyti kraujotaką tinklainėje ir nustatyti nenormalias kraujagysles (ypač šlapios formos atveju).


5. Regėjimo aštrumo testas – vertinamas paciento gebėjimas aiškiai matyti objektus.

1. Gyvenimo būdo keitimas – subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas, apsauga nuo UV spindulių.


2. Maisto papildai (AREDS2 formulė) – vitaminas C, E, cinkas, varis, luteinas ir zeaksantinas.


3. Reguliarūs akių patikrinimai – stebima ligos eiga ir progresavimas.


4. Anti-VEGF injekcijos į akį – vaistai kaip ranibizumabas, afliberceptas ar brolucizumabas slopina nenormalų kraujagyslių augimą.


5. Fotodinaminė terapija (retais atvejais) – naudojamas šviesai jautrus vaistas ir lazeris kraujagyslių pažeidimui mažinti.


6. Lazerinė terapija (labai ribotai) – taikoma kai kuriems drėgnos formos atvejams, bet retai dėl galimų pažeidimų rizikos.


7. Regėjimo reabilitacija – mokymasis naudotis likusiu regėjimu ir pagalbinėmis priemonėmis (padidinamieji stiklai, skaitymo įranga).

Makulos degeneracija gali sukelti kelias rimtas komplikacijas, kurios paveikia regėjimą ir kasdienį gyvenimą.

Pagrindinė iš jų – centrinės regos praradimas, dėl kurio tampa sunku skaityti, vairuoti, atpažinti veidus. Nors periferinis regėjimas išlieka, smulkios detalės tampa neįžiūrimos.

Dažnas simptomas – regėjimo iškraipymas (metamorfopsija), kai tiesios linijos atrodo banguotos ar iškreiptos. Tai dažniausiai susiję su drėgna ligos forma.

Gali išsivystyti randėjimas tinklainėje, kuris negrįžtamai pažeidžia regėjimą, ypač jei liga negydoma. Dėl to kartais atsiranda centrinė skotoma – tamsi dėmė regos lauke.

Be fizinių pokyčių, regos blogėjimas gali sukelti psichologines komplikacijas, tokias kaip nerimas, depresija ar socialinė izoliacija.

Pažengusiais atvejais galimas visiškas centrinės regos praradimas, nors visiškas aklumas pasitaiko retai.

Makulos degeneracijos visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima reikšmingai sumažinti jos riziką taikant sveikos gyvensenos principus.

Svarbiausia – mesti rūkyti, nes rūkymas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, spartinančių tinklainės pažeidimus.

Didelę reikšmę turi subalansuota mityba, ypač turtinga antioksidantais, omega-3 riebalų rūgštimis, luteinu ir zeaksantinu. Naudinga vartoti daug žalialapių daržovių (pvz., špinatų, kopūstų), žuvies, vaisių ir spalvingų daržovių.

Svarbu apsaugoti akis nuo UV spindulių – dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės lauke. Ultravioletiniai spinduliai gali prisidėti prie tinklainės degeneracijos ilgainiui.

Rekomenduojama reguliariai tikrintis akis, ypač sulaukus 50 metų ar jei yra šeiminis polinkis. Ankstyvas pokyčių nustatymas leidžia laiku imtis priemonių.

Taip pat verta kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip hipertenzija, diabetas ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nes jos gali pabloginti akių kraujotaką ir skatinti degeneracinius procesus.

Galiausiai, kai kuriais atvejais, ypač turint didesnę riziką, gali būti naudinga vartoti akių sveikatai skirtus papildus su AREDS2 formule – pasitarus su gydytoju.