Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas

1. Klausomojo (Eustachijaus) vamzdžio veiklos sutrikimas – dėl įvairių priežasčių (pvz., patinimo, uždegimo) jis blogiau ventiliuoja vidurinę ausį.


2. Neigiamo slėgio susidarymas vidurinėje ausyje – oras nebeatnaujinamas, dėl to ausies būgninė ertmė tarsi „įtraukiama“.


3. Skysčio kaupimasis – gleivinė pradeda išskirti sekretą, kuris užsilaiko būgninėje ertmėje.


4. Skysčio sudėties pokyčiai – iš pradžių jis būna skaidrus (serozinis), vėliau gali tapti tirštesnis, gleivingas.


5. Užsitęsęs procesas – ilgainiui sekretas gali kauptis nuolat arba pasikartojančiai, trikdydamas klausos mechanizmą.


6. Lėtinės formos išsivystymas – jei procesas tęsiasi ilgai, ausyje nuolat išlieka sekretas, kuris neleidžia normaliai funkcionuoti klausos kauliukams.

Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas atsiranda dėl to, kad sutrinka klausomojo (Eustachijaus) vamzdžio funkcija, ir vidurinėje ausyje ima kauptis sekretas. Pagrindinės priežastys:

• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – sloga, sinusitas ar nosiaryklės uždegimas patinina gleivinę, todėl klausomasis vamzdis užsikemša.


• Adenoidų padidėjimas (ryklės tonzilės hipertrofija) – vaikams dažna priežastis, nes išvešėjusi tonzilė mechaniškai blokuoja klausomąjį vamzdį.


• Alerginės reakcijos – nosiaryklės alergija gali sukelti gleivinės paburkimą ir užkimšti klausomojo vamzdžio angą.


• Nosies pertvaros iškrypimas, polipai ar kiti anatomijos sutrikimai – trukdo normaliam ausies ventiliavimui.


• Slėgio pokyčiai – dažni skrydžiai, nardymas ar staigūs aplinkos slėgio svyravimai gali sukelti ausies slėgio disbalansą.


• Imuniteto silpnumas ir vaikų amžiaus ypatumai – vaikų klausomasis vamzdis trumpesnis ir siauresnis, todėl užsikemša lengviau.

Nepūlingo vidurinės ausies uždegimo simptomai dažnai būna neryškūs ir vystosi pamažu:

• Klausos susilpnėjimas – dažniausiai pagrindinis simptomas, pacientas girdi lyg „per vatą“.


• Ausies pilnumo ar spaudimo jausmas – atrodo, tarsi ausis būtų užgulusi.


• Garso iškraipymas – sunkiau atskirti tylus garsus, gali girdėtis aidas.


• Automatinė autofonija – žmogus girdi savo balsą ausyje neįprastai stipriai.


• Dažnas ausies „užgulimas“ – ypač po slogos, ryjant, čiaudint ar skrydžio metu.


• Kartais nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimai – dėl spaudimo pokyčių ausyje.


• Be stipraus skausmo ir karščiavimo – tai skiria šią ligą nuo ūminio pūlingo vidurinės ausies uždegimo.

1. Otoskopija – gydytojas apžiūri ausies būgnelį; jis dažnai būna įtrauktas, praradęs blizgesį, už jo gali matytis skystis.


2. Timpanometrija – nustato vidurinės ausies slėgį ir būgnelio judrumą; parodo sekretą būgninėje ertmėje.


3. Audiometrija – vertinama klausa, paprastai nustatomas laidinis klausos praradimas.


4. Akustinio reflekso tyrimas – padeda įvertinti klausos kauliukų ir būgnelio funkciją.


5. Nosiaryklės apžiūra (endoskopija) – svarbu vaikams, nes leidžia nustatyti adenoidų padidėjimą ar kitą priežastį, blokuojančią klausomąjį vamzdį.


6. Klausomojo vamzdžio praeinamumo tyrimai – pvz., atliekant pūtimo mėginius (Valsalvos mėginys, Politzerio pūtimas).

Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas dažniausiai gydomas kompleksiškai, siekiant pašalinti sekretą iš ausies ertmės ir atkurti klausomojo vamzdžio funkciją:

1. Stebėjimas – lengvais atvejais, ypač vaikams, liga gali praeiti savaime per kelias savaites, todėl taikoma laukimo taktika ir periodinė kontrolė.


2. Medikamentinis gydymas – skiriami nosies gleivinės paburkimą mažinantys purškalai, kartais antihistamininiai vaistai ar vaistai nuo alergijos; antibiotikai dažniausiai neskiriami, nes nėra pūlinio uždegimo.


3. Nosies ertmės priežiūra – reguliarus nosies plovimas fiziologiniu tirpalu, slogos gydymas, kvėpavimo per nosį atstatymas.


4. Adenoidų šalinimas (adenoidektomija) – jei liga susijusi su ryklės tonzilės padidėjimu, dažniausiai vaikams.


5. Timpanostomija (ventiliaciniai vamzdeliai) – jei sekretas ausyje išlieka ilgiau nei 2–3 mėnesius ar kartojasi dažnai, į būgnelį įstatomi vamzdeliai sekretui ištekėti ir ventiliacijai atkurti.


6. Kineziterapija ir pūtimo metodai – specialūs pratimai arba Politzerio pūtimas padeda pagerinti klausomojo vamzdžio praeinamumą.


7. Klausos kontrolė – reguliari audiometrija, kad nebūtų praleistas nuolatinis klausos pablogėjimas.

Nepūlingas vidurinės ausies uždegimas, nors dažnai atrodo lengvesnė būklė, užsitęsęs ar negydomas gali sukelti įvairias komplikacijas. Dėl nuolatinio sekreto kaupimosi vidurinėje ausyje vystosi laidinis klausos praradimas, kuris vaikams gali lemti kalbos raidos sutrikimus ir mokymosi sunkumus.

Užsitęsus procesui, atsiranda ausies būgnelio įtrauka ar plonėjimas, ilgainiui galintis sukelti būgnelio perforaciją. Lėtinė ligos eiga skatina randinių pakitimų (timpanosklerozės) susidarymą, o tai dar labiau blogina klausą. Kai kuriais atvejais susidaro sąlygos vystytis cholesteatomai – audinių dariniui, galinčiam ardyti klausos kauliukus.

Negydoma būklė taip pat padidina riziką, kad iš nepūlingos formos išsivystys lėtinis vidurinės ausies uždegimas su dažnomis infekcijomis.

Nepūlingo vidurinės ausies uždegimo galima išvengti rūpinantis nosiaryklės ir ausų sveikata bei mažinant rizikos veiksnius. Pirmiausia svarbu laiku ir tinkamai gydyti slogą, sinusitą bei kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, kad jos nesutrikdytų klausomojo vamzdžio veiklos.

Vaikams didelę reikšmę turi adenoidų kontrolė – reguliarūs LOR gydytojo patikrinimai ir, jei reikia, adenoidų pašalinimas. Svarbu vengti pasyvaus rūkymo bei užtikrinti tinkamą oro drėgmę namuose, nes sausas ir užterštas oras didina gleivinės paburkimą.

Esant polinkiui į alergijas, reikia kontroliuoti alerginius veiksnius (dulkes, žiedadulkes, gyvūnų plaukus), nes jie taip pat blokuoja klausomąjį vamzdį.

Prevencijai naudinga reguliariai plauti nosį fiziologiniu tirpalu, ypač vaikams, kurie dažnai serga peršalimo ligomis. Kelionėse lėktuvu ar nardant būtina saugoti ausis nuo staigių slėgio pokyčių, naudojant kramtomąją gumą, specialius ausų kamštukus ar atliekant ryjimo judesius.