Periodontalinis abscesas

1. Bakterijų patekimas – mikroorganizmai prasiskverbia į periodonto audinius per dantenų kišenę ar pažeistą dantenų audinį.


2. Uždegimo pradžia – organizmo imuninė sistema reaguoja į bakterijas, vystosi vietinis uždegimas.


3. Pūlių formavimasis – uždegimo vietoje kaupiasi neutrofilai, bakterijos ir audinių irimo produktai, susidaro pūliai.


4. Pūlinio kapsulės susiformavimas – infekcijos židinys apsiribojamas aplinkinių audinių sienele, taip susiformuoja abscesas.


5. Spaudimo didėjimas – didėjant pūlių kiekiui, abscesas sukelia aplinkinių audinių tinimą ir skausmą.

Periodontalinis abscesas atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kai sutrinka periodonto audinių vientisumas ir apsauga:

• Periodonto kišenės užsikimšimas – dantenų kišenėje užstringa apnašos ar maisto likučiai, kurie sudaro sąlygas bakterijoms daugintis.


• Nepilnas periodonto ligos gydymas – uždegimas gali progresuoti, jei nepašalinti visi infekcijos židiniai.


• Dantenų trauma – smulkūs pažeidimai (pvz., nuo aštraus maisto, dantų akmenų šalinimo) sudaro kelią bakterijoms.


• Svetimkūniai dantenose – įstrigęs maistas, dantų šepetėlio šereliai ar kitos dalelės gali sukelti infekcijos židinį.


• Imuniteto nusilpimas – susilpnėjusi organizmo apsauga palengvina bakterijų plitimą.

eriodontalinio absceso simptomai dažniausiai išryškėja lokaliai dantenų srityje:

• Staigus ir stiprus skausmas – nuolatinis, pulsuojantis, stiprėjantis kramtant ar liečiant.


• Patinimas – dantenos aplink dantį paburksta, gali būti paraudusios.


• Padidėjusi dantų paslankumas – dėl uždegimo pažeistų periodonto audinių.


• Pūlingos išskyros – iš dantenų kišenės gali tekėti pūliai, kartais juntamas nemalonus skonis burnoje.


• Padidėjęs jautrumas – skausminga kramtyti ar liesti dantį.


• Bendrieji požymiai – kai kuriais atvejais pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai.

1. Klinikinė apžiūra – įvertinama dantenų būklė, patinimas, paraudimas, pūlių išsiskyrimas, danties paslankumas.


2. Periodonto zondavimas – matuojamas dantenų kišenių gylis, nustatomas skausmingumas ir pūlių ištekėjimas spaudžiant.


3. Rentgenologinis tyrimas – dantų rentgenograma ar panoraminė nuotrauka padeda įvertinti kaulo pažeidimo mastą, periodonto audinių pokyčius.


4. Mikrobiologinis tyrimas – jei reikia, iš pūlių paimamas mėginys, kad būtų nustatytas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.


5. Bendri kraujo tyrimai – esant išplitusiai infekcijai, atliekamas bendras kraujo tyrimas uždegimo požymiams įvertinti.

Periodontalinio absceso gydymas orientuotas į pūlių pašalinimą, infekcijos kontrolę ir periodonto audinių sveikatos atkūrimą:

1. Drenažas – abscesas atveriamas, kad galėtų pasišalinti pūliai, taip sumažinamas skausmas ir uždegimas.


2. Minkštųjų ir kietųjų apnašų pašalinimas – išvalomos dantenų kišenės, pašalinami akmenys bei bakterinės sankaupos.


3. Antiseptinis gydymas – kišenės praplaunamos antiseptiniais tirpalais (pvz., chlorheksidinu).


4. Antibiotikų skyrimas – taikomas, jei infekcija išplitusi ar yra bendrų organizmo reakcijų (karščiavimas, limfmazgių padidėjimas).


5. Pažeisto danties gydymas – gali būti atliekamas periodontologinis gydymas, chirurginės procedūros arba danties šalinimas, jei pažeidimas negrįžtamas.


6. Palaikomoji priežiūra – reguliarios burnos higienos procedūros, tinkama asmeninė burnos higiena, periodonto būklės kontrolė.

Periodontalinis abscesas, negydomas ar uždelstas, gali sukelti įvairių komplikacijų:

• Periodonto audinių pažeidimas – gilėjančios dantenų kišenės, kaulo nykimas, dantų paslankumas ir net jų netekimas.


• Infekcijos plitimas – pūlinys gali prasiveržti į aplinkinius audinius, sukelti celiulitą ar kitus minkštųjų audinių uždegimus.


• Pakartotiniai abscesai – infekcija gali kartotis toje pačioje ar gretimose vietose.


• Sisteminės komplikacijos – retais atvejais bakterijos iš absceso gali patekti į kraują ir sukelti bakteremiją ar net sepsį.


• Lėtinės formos išsivystymas – pūlinys gali virsti lėtiniu, susidarant fistulei (kanalui), per kurį nuolat išteka pūliai.

Periodontalinio absceso galima išvengti tinkamai prižiūrint burnos higieną ir reguliariai lankantis pas odontologą:

• Kasdienė burnos higiena – kruopščiai valyti dantis du kartus per dieną minkštu šepetėliu, naudoti tarpdančių siūlą ar šepetėlius.


• Profesionali burnos higiena – reguliariai šalinti dantų akmenis ir apnašas odontologo kabinete.


• Periodonto ligų kontrolė – gydyti gingivitą ir periodontitą ankstyvose stadijose, kad nesusidarytų gilių kišenių.


• Tinkama mityba – riboti saldumynus ir lipnius produktus, kurie skatina apnašų kaupimąsi.


• Reguliarūs vizitai pas odontologą – profilaktinė patikra bent kartą per pusmetį leidžia anksti pastebėti ir sustabdyti uždegiminius pokyčius.


• Atsargumas po dantų procedūrų – laikytis gydytojo rekomendacijų po periodonto ar kitų burnos intervencijų, kad nesusidarytų infekcijos židiniai.