Peritonitas

Peritonito atsiradimo eiga prasideda nuo infekcijos ar uždegimo sukėlėjo patekimų į pilvo ertmę, dažniausiai per pilvo organų pažeidimus ar perforacijas. Šie mikrobai sukelia intensyvų uždegiminį atsaką peritoneumo audiniuose, kuriam būdingas kraujagyslių pralaidumo padidėjimas, audinių patinimas ir imuninių ląstelių migracija į uždegimo vietą.

Uždegimas greitai plinta visoje pilvo ertmėje, sukeldamas pilvo organų funkcijų sutrikimus. Laikui bėgant uždegiminis procesas gali išsivystyti į pūlinį arba išplitusią infekciją, kuri pavojinga gyvybei. Be tinkamos medicininės intervencijos, peritonitas gali sukelti sunkias komplikacijas, įskaitant sepsį ir organų nepakankamumą.

Ankstyvas uždegimo nustatymas ir gydymas yra esminiai norint sulėtinti ligos progresavimą ir išsaugoti gyvybę.

• Pilvo organų perforacija. Tai gali būti žarnų perforacija, tulžies pūslės ar skrandžio plyšimas, leidžiantis žarnyno turiniui patekti į pilvo ertmę ir sukelti uždegimą.


• Infekcijos. Bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos gali tiesiogiai pažeisti peritoneumą.


• Chirurginės operacijos ar traumos. Pilvo ertmės sužalojimai arba pooperacinės komplikacijos gali sukelti peritonitą.


• Lėtinės ligos. Kai kurios ligos, pvz., peritoninė dializė ar kitos pilvo ertmės procedūros, gali padidinti uždegimo riziką.


• Uždegiminės žarnyno ligos. Tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, kurios gali sukelti žarnyno sienelių pažeidimus.

• Stiprus pilvo skausmas


• Pilvo jautrumas ir įtempimas


• Karščiavimas ir šaltkrėtis


• Pykinimas ir vėmimas


• Dusulys ar kvėpavimo sutrikimai


• Greitas širdies ritmas (tachikardija)


• Silpnumas ir bendras negalavimas


• Sumažėjęs ar prarastas apetitas


• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas

Šie simptomai dažnai vystosi greitai ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

1. Klinikinė apžiūra. Įvertinamas pilvo jautrumas, įtempimas ir kiti fiziniai požymiai.


2. Kraujo tyrimai. Vertinami uždegimo rodikliai, tokie kaip leukocitozė, C reaktyvusis baltymas (CRB), bei bendras kraujo tyrimas.


3. Pilvo ultragarsas (echoskopija). Padeda nustatyti skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje ar kitus pakitimus.


4. Kompiuterinė tomografija (KT). Detalesnis vaizdas leidžia įvertinti uždegimo išplitimą, abscesus ar perforacijas.


5. Pilvo punkcija (paracentezė). Jei yra skysčių kaupimasis pilve, imamas mėginys infekcijos ar uždegimo nustatymui.


6. Šlapimo ir kitų laboratorinių tyrimų atlikimas siekiant išaiškinti uždegimo priežastį.

Peritonito gydymas yra skubus ir kompleksinis, siekiant kontroliuoti uždegimą, pašalinti infekcijos šaltinį ir išvengti komplikacijų.

1. Antibiotikai. Skiriami plačiajuosčiai antibiotikai, dažnai pradedami intraveniniu būdu, siekiant kovoti su infekcija.


2. Chirurginė intervencija. Dažnai būtina operacija, skirta pašalinti uždegimo ar infekcijos šaltinį, pavyzdžiui, perforuotą žarną ar abscesą.


3. Skysčių ir elektrolitų korekcija. Skiriami intraveniniai skysčiai, kad būtų atstatyta organizmo pusiausvyra ir išvengta dehidratacijos.


4. Skubi medicininė priežiūra. Pacientas turi būti nuolat stebimas dėl komplikacijų, tokių kaip sepsis ar organų nepakankamumas.


5. Palaikomasis gydymas. Apima skausmo malšinimą, kvėpavimo ir kitų gyvybinių funkcijų palaikymą.

Viena dažniausių komplikacijų yra sepsis – viso organizmo uždegiminė reakcija į infekciją, kuri gali lemti organų nepakankamumą. Be to, peritonitas gali sukelti abscesų susidarymą pilvo ertmėje, kurie yra užsikrėtusios pūlinės sritys ir gali reikėti chirurginio gydymo. Uždegiminis procesas gali išplisti ir sukelti organų funkcijos sutrikimus, ypač kepenų, inkstų ar plaučių.

Kitos komplikacijos – pilvo ertmės organų susidėjimas (adhezijos), kurios gali sukelti žarnų nepraeinamumą. Jei peritonitas nėra laiku gydomas, gali atsirasti mirtina organizmo būklė dėl daugių organų nepakankamumo. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra būtini norint sumažinti komplikacijų riziką ir išgelbėti paciento gyvybę.

Pirmiausia svarbu laiku ir tinkamai gydyti pilvo organų ligas, ypač tokias kaip apendicitas, divertikulitas ar žarnyno obstrukcija, kurios gali sukelti peritonitą. Taip pat būtina užtikrinti sterilią aplinką ir tinkamą procedūrų bei operacijų atlikimą, kad būtų išvengta infekcijos į pilvo ertmę pateikimo. Vengti pilvo traumų ir greitai kreiptis į gydytoją įvykus sužalojimams.

Reguliarios medicininės apžiūros ir ankstyva diagnostika padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią peritonito vystymuisi. Galiausiai, stiprinant bendrą organizmo imunitetą sveika gyvensena taip pat prisideda prie ligos prevencijos.