Randai

Randų formavimasis prasideda iš karto po audinių pažeidimo, kai organizmas pradeda gijimo procesą. Pirma, pažeistoje vietoje susiformuoja kraujo krešulys, kuris užstoja žaizdą ir apsaugo nuo infekcijos. Vėliau prasideda uždegiminė fazė, kai į pažeidimo vietą atkeliauja imuninės ląstelės, šalindamos negyvas ląsteles ir bakterijas.

Po to prasideda proliferacijos fazė, kurios metu gaminamas naujas jungiamasis audinys – kolagenas, kuris sudaro pagrindą randui. Galiausiai vyksta remodeliacijos fazė, kai randinis audinys bręsta ir struktūriškai formuojasi, tampa tankesnis ir mažiau elastingas nei originalus audinys.

Šis procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių, priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir organizmo savybių.

• Po odos ar audinių pažeidimų (traumos, operacijos, nudegimų).


• Organizmo gijimo proceso metu formuojasi jungiamasis audinys – kolagenas.


• Randinis audinys pakeičia sugadintą, bet nėra toks pats kaip natūralus.


• Randai atsiranda, kad užpildytų žaizdą ir apsaugotų nuo infekcijų.


• Kartais randai būna per dideli arba iškreipti, sukeldami diskomfortą.

• Kietas, standus audinys


• Skirtinga spalva nuo aplinkinės odos (raudoni, rausvi, balti arba tamsūs)


• Mažesnis elastingumas lyginant su sveika oda


• Pakilimas arba įdubimas žaizdos vietoje


• Kartais niežėjimas arba skausmas gijimo metu


• Ribotas judrumas, jei randas susiformuoja arti sąnarių ar raumenų

1. Tepalai ir kremai – naudojami sumažinti uždegimą, drėkinti odą ir pagerinti randų išvaizdą.


2. Silikoniniai geliai arba plėvelės – padeda suminkštinti ir išlyginti randus.


3. Masažas – skatina kraujotaką ir randų audinio elastingumą.


4. Krio terapija arba lazerio procedūros – mažina randų tūrio matomumą ir pagerina odos struktūrą.


5. Injekcijos su kortikosteroidais – taikomos dideliems, kietiems ar hipertrofiniams randams sumažinti.


6. Chirurginis randų šalinimas – rekomenduojamas sudėtingais atvejais, kai randas riboja judrumą ar sukelia diskomfortą.


7. Spindulinė terapija – retai, naudojama po chirurginio randų pašalinimo, kad sumažintų recidyvų riziką.

Randai gali sukelti estetinį diskomfortą dėl matomos odos spalvos ir tekstūros pakitimų. Jie gali būti standūs ir riboti odos elastingumą, dėl ko sumažėja judrumas, ypač jei randas susiformuoja arti sąnarių ar raumenų.

Kai kurie randai sukelia niežėjimą, skausmą ar deginimo pojūtį, ypač gijimo metu. Išplitę ar hipertrofiniai randai gali sukelti funkcinius sutrikimus, trukdydami kasdieniams judesiams.

Keloidiniai randai dažnai auga už pradinės žaizdos ribų ir gali sukelti didesnį diskomfortą.

Retais atvejais, ypač esant uždegimui ar infekcijai, randas gali būti susijęs su bakterinėmis komplikacijomis.

Randų formavimąsi galima sumažinti laikantis kelių svarbių taisyklių. Pirmiausia, svarbu tinkamai prižiūrėti žaizdą – palaikyti ją švarią ir drėgną, kad pagijimas vyktų sklandžiai. Vengti žaizdos per didelio trynimo ar dirginimo, kuris gali skatinti randėjimą. Greitai ir tinkamai gydyti bet kokius uždegimus ar infekcijas žaizdos vietoje.

Naudoti specialius randus mažinančius tepalus ar silikoninius produktus nuo ankstyvos gijimo fazės. Vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali padaryti randą ryškesnį ir labiau pastebimą. Jei žaizda didelė ar giliau pažeista, svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamo gydymo ir prevencijos priemonių.

Ankstyva ir nuosekli žaizdų priežiūra geriausiai sumažina riziką susidaryti ryškiems ar problematiškiems randams.