Sezamoiditas

1. Pradinė stadija – atsiranda uždegiminis dirginimas aplink sezamoidinius kauliukus.


2. Progresavimas – uždegimas plinta į aplinkinius minkštuosius audinius ir gali apimti pačius kauliukus.


3. Ūminė eiga – pažeidimas pasireiškia staigiau ir trumpesnį laiką, kol audiniai dar nėra smarkiai pažeisti.


4. Lėtinė eiga – uždegimas tampa užsitęsęs, audiniai pamažu silpnėja, o būklė linkusi kartotis.


5. Ilgalaikės pasekmės – gali išsivystyti nuolatinis audinių pažeidimas bei pėdos funkcijos sutrikimai.

• Perteklinė apkrova – dažnas šuoliavimas, bėgimas ar intensyvus vaikščiojimas ant pirštų gali sukelti perkrovą.


• Netinkama avalynė – aukštakulniai ar siauri batai, stipriai spaudžiantys pėdos priekį.


• Sportinė veikla – šokiai, baletas, futbolas, krepšinis ar kitos sporto šakos, reikalaujančios nuolatinės pėdos priekinės dalies apkrovos.


• Anatominiai ypatumai – aukšta pėdos arka, plokščiapėdystė ar kiti pėdos struktūros pokyčiai, didinantys sezamoidinių kauliukų apkrovą.


• Staigus krūvio padidėjimas – intensyvesni fiziniai pratimai be tinkamo pasiruošimo.


• Pakartotiniai mikrotraumų poveikiai – dažnas mažų pažeidimų kartojimasis ilgainiui iššaukia uždegimą.

• Skausmas pėdos priekyje – ypač po pirmuoju pirštu, dažniausiai sustiprėjantis judant ar stovint ant pirštų.


• Patinimas – aplink didžiojo piršto pamato sritį gali atsirasti nedidelis tinimas.


• Jautrumas spaudžiant – paspaudus pėdos priekinę dalį, juntamas skausmas ar diskomfortas.


• Skausmo sustiprėjimas fizinio krūvio metu – bėgiojant, šokant ar dėvint aukštakulnius.


• Judesių apribojimas – kartais tampa sunkiau pilnai sulenkti ar ištiesti pirmąjį pirštą.


• Pakitusios eisenos požymiai – žmogus gali nesąmoningai stengtis mažinti krūvį, todėl pradeda šlubuoti ar keisti žingsnį.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina pėdos padėtį, palpaciją, judesių ribotumą.


2. Rentgenograma – padeda atmesti lūžius ar kitas kaulines patologijas.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia tiksliai įvertinti minkštuosius audinius ir sezamoidinių kauliukų būklę.


4. Ultragarsinis tyrimas – naudojamas uždegimo požymiams bei aplinkinių audinių pokyčiams nustatyti.


5. Kompiuterinė tomografija (KT) – skiriama retais atvejais, kai reikia detaliau ištirti kaulų struktūrą.

1. Poilsis ir krūvio ribojimas – sumažinus apkrovą pėdos priekinei daliai, uždegimas nurimsta greičiau.


2. Šalčio aplikacijos – ledo kompresai mažina uždegimą ir tinimą.


3. Tinkama avalynė – plati, minkšta, su amortizuojančiu padu, padedanti sumažinti spaudimą sezamoidams.


4. Ortopediniai įdėklai ar pagalvėlės – padeda tolygiau paskirstyti krūvį ir saugo pažeistą vietą.


5. Vaistai nuo uždegimo – nesteroidiniai vaistai mažina uždegimą bei skausmą.


6. Fizioterapija – gali būti taikomos procedūros, gerinančios kraujotaką ir audinių gijimą.


7. Imobilizacija – kai kuriais atvejais rekomenduojama trumpam užfiksuoti pėdą specialiu įtvaru ar bintu.


8. Reabilitaciniai pratimai – padeda atkurti pėdos judrumą ir sustiprinti aplinkinius raumenis.


9. Chirurginis gydymas – taikomas tik labai retai, kai kitos priemonės neveiksmingos.

Negydomas arba užsitęsęs sezamoiditas gali sukelti įvairias komplikacijas:

• Lėtinis skausmas – uždegimui užsitęsus skausmas gali išlikti net ramybės metu.


• Judesių ribotumas – sumažėja pirmojo piršto lankstumas, sunkiau judėti.


• Eisenos pakitimai – žmogus nesąmoningai keičia žingsnį, kad sumažintų diskomfortą.


• Kaulų pažeidimai – gali atsirasti mikroįtrūkimų ar lūžių sezamoidiniuose kauliukuose.


• Artrozės išsivystymas – ilgainiui sąnariniai paviršiai gali būti pažeidžiami ir pradėti degeneruoti.

• Tinkama avalynė – rinkitės batus su amortizuojančiu padu ir pakankamai vietos pėdos priekinei daliai.


• Venkite aukštakulnių – ypač ilgo nešiojimo, nes jie stipriai apkrauna pirmąjį pirštą.


• Naudokite ortopedinius įdėklus – jie padeda tolygiau paskirstyti krūvį.


• Laipsniškas krūvio didinimas – sportinę ar fizinę veiklą pradėkite palaipsniui, venkite staigių pokyčių.


• Reguliarūs tempimo pratimai – stiprina ir saugo pėdos bei blauzdos raumenis.


• Kūno svorio kontrolė – perteklinis svoris didina pėdų apkrovą.


• Poilsio pertraukos – ilgesnio fizinio aktyvumo metu skirkite laiko pailsėti pėdoms.