Širdies laidumo sutrikimai

1. Elektrinio impulso formavimasis – impulsas įprastai kyla sinusiniame mazge, esančiame dešiniajame prieširdyje.


2. Impulso plitimas prieširdžiais – signalas perduodamas per prieširdžių raumeninį audinį, sukeldamas jų susitraukimą.


3. Impulso perdavimas į AV mazgą – atrioventrikuliniame mazge impulsas trumpam sulėtinamas, kad prieširdžiai spėtų visiškai ištuštėti.


4. Impulso sklidimas Hiso pluoštu ir kojytėmis – signalas keliauja į skilvelius laidžiosiomis skaidulomis.


5. Sutrikimo atsiradimas – dėl struktūrinių ar funkcinių pokyčių impulso perdavimas sulėtėja, blokuojamas ar nukrypsta nuo įprasto kelio.


6. Poveikis širdies darbui – dėl netinkamo signalo perdavimo sutrinka susitraukimų ritmas ir koordinacija tarp prieširdžių bei skilvelių.

• Širdies raumens pažeidimas – po miokardo infarkto ar dėl išeminės širdies ligos.


• Degeneraciniai pokyčiai – natūralus laidžiosios sistemos senėjimas ir fibrozė.


• Uždegiminės ligos – miokarditas, endokarditas, perikarditas.


• Įgimti laidumo defektai – struktūriniai ar genetiniai pakitimai nuo gimimo.


• Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai – kalio, magnio, kalcio koncentracijos pokyčiai kraujyje.


• Širdies operacijos ar intervencijos – mechaninis laidžiųjų takų pažeidimas.


• Vaistų poveikis – kai kurie antiaritminiai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai gali sulėtinti impulsų plitimą.


• Kitos ligos – skydliaukės sutrikimai, plaučių ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos.

• Širdies plakimo sulėtėjimas arba pagreitėjimas.


• Nereguliarus širdies ritmas.


• Galvos svaigimas ar lengvas apsvaigimas.


• Alpimo epizodai (sinkopė).


• Silpnumas ir sumažėjęs fizinis pajėgumas.


• Dusulys net esant nedideliam krūviui.


• Krūtinės diskomfortas ar spaudimo pojūtis.


• Kai kuriais atvejais – simptomų nebuvimas, ypač esant lengviems sutrikimams.

1. Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, nustatantis impulso perdavimo sutrikimus ir jų pobūdį.


2. Holterio monitoravimas – 24–48 val. ar ilgesnis EKG registravimas, leidžiantis aptikti protarpinius sutrikimus.


3. Įvykio registratorius – ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas kelias savaites ar mėnesius, jei simptomai reti.


4. Echokardiograma – širdies ultragarsas, įvertinantis struktūrą, vožtuvus ir susitraukimo funkciją.


5. Kraujotyrimai – elektrolitų, skydliaukės hormonų, uždegimo žymenų vertinimas.


6. Krūvio mėginys – tikrinama, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį.


7. Elektrofiziologinis tyrimas (EFT) – invazinis metodas, nustatantis laidumo sutrikimo vietą ir pobūdį.

Širdies laidumo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų tipo, priežasties, simptomų ir poveikio širdies darbui. Pagrindinės gydymo kryptys:

1. Priežasties pašalinimas – koreguojami elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, gydomos gretutinės ligos, peržiūrimi vartojami vaistai.


2. Medikamentinis gydymas – taikomas kai kuriems ritmo sutrikimams kontroliuoti arba palaikyti širdies susitraukimų dažnį.


3. Širdies stimuliatorius (elektrokardiostimuliatorius) – įtaisomas, kai laidumo sutrikimas sukelia pavojingą sulėtėjimą ar blokadą.


4. Kardioverteris–defibriliatorius – naudojamas pacientams, kuriems gresia pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.


5. Gyvensenos korekcija – subalansuota mityba, fizinio aktyvumo pritaikymas pagal būklę, streso kontrolė.


6. Reguliarus stebėjimas – periodinės EKG ir kardiologo konsultacijos net ir be simptomų, jei yra nustatytas sutrikimas.

Pagrindinis tikslas – atkurti arba palaikyti saugų širdies ritmą ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Širdies laidumo sutrikimai gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač jei jie sunkūs arba negydomi.

Dėl nepakankamo elektrinių impulsų perdavimo gali išsivystyti širdies nepakankamumas, nes sutrinka efektyvus kraujo pumpavimas.

Kai kuriais atvejais gali kilti sinkopės – trumpalaikio sąmonės praradimo epizodai, kurie pavojingi dėl kritimo traumų.

Ilgalaikiai ar progresuojantys sutrikimai didina aritmijų riziką, įskaitant pavojingas gyvybei skilvelines aritmijas.

Gali padidėti ir staigios širdinės mirties tikimybė. Be to, dėl neefektyvaus širdies darbo gali atsirasti kraujotakos sutrikimų smegenyse, o tai kartais sukelia insultą.

Širdies laidumo sutrikimų riziką galima sumažinti palaikant širdies ir kraujagyslių sveikatą bei vengiant žalingų veiksnių.

Svarbu subalansuotai maitintis, ribojant sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus kiekį, bei vartojant pakankamai vaisių, daržovių ir skaidulų.

Rekomenduojama reguliariai mankštintis pagal savo sveikatos būklę, kad būtų stiprinama širdis ir kraujagyslės.

Reikėtų kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, nes šie veiksniai veikia širdies struktūrą ir laidžiąją sistemą.

Būtina atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.

Taip pat svarbu vengti nekontroliuojamo vaistų vartojimo, ypač tų, kurie gali paveikti širdies ritmą.

Reguliarios profilaktinės sveikatos patikros padeda laiku aptikti ir gydyti galimus rizikos veiksnius.