Staigus prikurtimas

1. Staigi pradžia – per kelias valandas ar dienas pastebimas klausos sumažėjimas arba praradimas.


2. Ūminė fazė – klausos sutrikimas tampa akivaizdus, dažnai atsiranda lydinčių pojūčių (pvz., spengimas ausyse ar diskomfortas).


3. Stabilizacija – klausos praradimas gali išlikti tokio pat lygio be spontaninio pagerėjimo.


4. Galimas dalinis ar visiškas atsigavimas – daliai pacientų klausa pamažu atsistato, tačiau kitais atvejais praradimas išlieka.


5. Lėtinė eiga – jei klausa neatsistato, prikurtimas tampa nuolatinis, reikalinga kompensacinė pagalba (pvz., klausos aparatai).

• Kraujotakos sutrikimai vidinėje ausyje – sumažėjusi kraujo tėkmė pažeidžia klausos receptorius.


• Virusinės infekcijos – tam tikri virusai gali paveikti vidinę ausį arba klausos nervą.


• Autoimuniniai procesai – imuninė sistema gali klaidingai pažeisti vidinės ausies audinius.


• Neurologiniai sutrikimai – klausos nervo pažeidimai, įskaitant uždegimus ar navikus.


• Trauminiai veiksniai – staigus barotraumos poveikis, galvos trauma ar stiprus akustinis poveikis.


• Neaiškios kilmės atvejai – nemaža dalis staigaus prikurtimo lieka be aiškiai nustatytos priežasties.

• Staigus klausos sumažėjimas ar praradimas – paprastai vienoje ausyje, išsivysto per kelias valandas ar dienas.


• Spengimas ausyje (tinnitus) – dažnai lydi klausos praradimą.


• Pilnumo ar spaudimo pojūtis ausyje – juntamas tarsi užgulus ausį.


• Sutrikęs garsų suvokimas – garsai atrodo iškraipyti ar tylesni.


• Galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai – pasireiškia daliai pacientų.

Įtariant staigų prikurtimą, atliekami tyrimai padeda patvirtinti diagnozę, nustatyti klausos sutrikimo pobūdį ir atmesti kitas galimas priežastis:

1. Otoskopija – ausies apžiūra, siekiant įvertinti būgnelį ir išorinę ausį.


2. Audiometrija – klausos tyrimas, parodantis klausos praradimo laipsnį ir tipą.


3. Timpanometrija – įvertina vidurinės ausies būklę ir būgnelio judrumą.


4. Kraujotyrimai – padeda nustatyti galimus infekcinius, autoimuninius ar metabolinius veiksnius.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama atmesti klausos nervo navikus ar kitus neurologinius pažeidimus.


6. Papildomi tyrimai – prireikus atliekami balansą vertinantys ar kraujotakos tyrimai.

Šių tyrimų derinys leidžia nustatyti, ar klausos praradimas yra sensorineuralinis, ir pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią.

Staigaus prikurtimo gydymas laikomas neatidėliotinu, nes kuo anksčiau pradedamos priemonės, tuo didesnė tikimybė atkurti klausą. Dažniausiai taikoma:

1. Kortikosteroidai – vaistai, mažinantys uždegimą ir galintys atkurti vidinės ausies funkciją.


2. Vaistai kraujotakai gerinti – gerina kraujo tėkmę vidinėje ausyje, nors jų veiksmingumas diskutuotinas.


3. Antivirusiniai ar kiti vaistai – gali būti skiriami, jei įtariama infekcinė priežastis.


4. Hiperbarinė oksigenacija – gydymas deguonimi slėginėje kameroje, padedantis pagerinti vidinės ausies aprūpinimą deguonimi.


5. Simptomų palengvinimas – galvos svaigimui ar spengimui mažinti taikomos papildomos priemonės.


6. Klausos reabilitacija – jei klausa neatsistato, gali būti reikalingi klausos aparatai ar kitos kompensacinės priemonės.

Šis gydymas dažniausiai pradedamas skubiai, nes pirmosios savaitės yra kritiškai svarbios klausos atsigavimui.

• Nuolatinis klausos praradimas – jei klausa neatsistato, sutrikimas tampa negrįžtamas.


• Spengimas ausyse (tinnitus) – dažnai išlieka kaip ilgalaikis lydintis simptomas.


• Pusiausvyros sutrikimai – vidinės ausies pažeidimas gali turėti įtakos vestibulinei sistemai.


• Psichologinės pasekmės – depresija, nerimas ar socialinė izoliacija dėl klausos problemų.


• Gyvenimo kokybės sumažėjimas – sunkumai bendraujant, klausantis muzikos ar aplinkos garsų.

Staigaus prikurtimo ne visada galima išvengti, tačiau riziką galima sumažinti pasirūpinant klausos sveikata ir vengiant žalojančių veiksnių. Pagrindinės priemonės:

• Apsauga nuo triukšmo – vengti ilgalaikio stiprių garsų poveikio, naudoti ausų kamštelius ar ausines su triukšmo slopinimu.


• Ausų higiena – nevalyti ausų aštriais daiktais, vengti traumų.


• Infekcijų kontrolė – laiku gydyti ausų, kvėpavimo takų infekcijas.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas miegas, žalingų įpročių atsisakymas, kraujotakos ligų prevencija.


• Reguliarūs patikrinimai – kreiptis į gydytoją pastebėjus klausos pokyčius ar kitus su ausimis susijusius simptomus.