Temporalinis arteriitas

1. Uždegiminės reakcijos pradžia – imuninė sistema, dėl nevisiškai aiškių priežasčių, pradeda atakuoti kraujagyslių sieneles.


2. Arterijos sienelės sustorėjimas – dėl uždegimo į kraujagyslės sienelę infiltruojasi imuninės ląstelės, skatinančios audinių patinimą.


3. Spindžio susiaurėjimas – sustorėjusi sienelė sumažina kraujagyslės vidinį skersmenį, apribodama kraujo tekėjimą.


4. Kraujotakos sumažėjimas – audiniai, kuriuos aprūpina pažeista arterija, gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.


5. Galimos išemijos pasekmės – ilgainiui gali atsirasti audinių pažeidimas, jei kraujo tiekimas išlieka nepakankamas.

Temporalinis arteriitas atsiranda dėl nenormalios imuninės sistemos reakcijos, kai ji pradeda pulti savo paties kraujagyslių sieneles, sukeldama uždegimą. Tiksli šios reakcijos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau nustatyti keli veiksniai, galintys turėti įtakos:

• Genetinis polinkis – tam tikri paveldėti imuninės sistemos ypatumai didina ligos riziką.


• Amžius – dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės.


• Lytis – moterims ši liga pasireiškia dažniau nei vyrams.


• Aplinkos veiksniai – galimas virusinių ar kitų infekcijų poveikis, galintis paskatinti imuninės sistemos suaktyvėjimą.


• Kitų autoimuninių ligų buvimas – pvz., reumatinė polimialgija, kuri dažnai nustatoma kartu su temporaliniu arteriitu.

• Galvos skausmas – dažniausiai stiprus, lokalizuotas smilkinių srityje.


• Galvos odos jautrumas – skausmas ar diskomfortas liečiant plaukus ar odą.


• Kramtymo skausmas (žandikaulio klaudikacija) – skausmas žandikaulyje kramtant ar kalbant.


• Regėjimo sutrikimai – neryškus matymas, regos lauko praradimas ar laikinas aklumas.


• Skausmas ar jautrumas smilkinio arterijos srityje – apčiuopiamas sustorėjimas ar pulso sumažėjimas.


• Bendrieji simptomai – nuovargis, karščiavimas, svorio kritimas, bendras silpnumas.

1. Kraujo tyrimai – eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija, vertinant uždegimo aktyvumą.


2. Smilkinio arterijos echoskopija – leidžia pamatyti sienelės sustorėjimą („halo“ požymį) ir sumažėjusį kraujotakos spindį.


3. Magnetinio rezonanso angiografija (MRA) arba kompiuterinė tomografija su kontrastu (CTA) – išsamesniam kraujagyslių būklės įvertinimui.


4. Smilkinio arterijos biopsija – auksinis diagnostikos standartas, patvirtinantis uždegimą ir jo tipinius histologinius požymius.


5. Regėjimo funkcijos įvertinimas – oftalmologo tyrimas dėl galimų regos pažeidimų.

Temporalinis arteriitas gydomas siekiant greitai sustabdyti uždegimą ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, ypač regėjimo praradimui.

1. Didelės dozės kortikosteroidai – gydymas pradedamas nedelsiant, dažniausiai skiriant prednizoloną ar metilprednizoloną, kartais į veną, jei gresia regėjimo netekimas.


2. Palaipsnis vaistų dozės mažinimas – uždegimui kontroliuoti ir šalutiniam poveikiui sumažinti, gydymas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.


3. Imunosupresantai ar biologinė terapija – pvz., tocilizumabas, gali būti skiriami, jei atsakas į kortikosteroidus nepakankamas arba reikalinga steroidų dozės mažinimo strategija.


4. Simptomų kontrolė – skiriami vaistai nuo skausmo, kraujotakos gerinimo priemonės, papildai kaulų apsaugai nuo steroidų poveikio.


5. Reguliarus stebėjimas – kraujo tyrimai, regėjimo patikros ir uždegimo aktyvumo vertinimas gydymo metu.

Temporalinis arteriitas gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač jei nėra laiku diagnozuojamas ir gydomas.

Viena rimčiausių yra nuolatinis regėjimo praradimas, kuris atsiranda dėl regos nervo išemijos.

Dėl sutrikusios kraujotakos gali išsivystyti išeminis insultas, dažniausiai pažeidžiantis smegenų užpakalinę kraujotaką.

Ilgalaikis kraujagyslių uždegimas gali lemti aneurizmos formavimąsi didžiosiose arterijose, pavyzdžiui, aortoje, o tai kelia plyšimo riziką.

Taip pat gali pasireikšti kraujagyslių spindžio užakimas, sukeliantis audinių išemiją įvairiose kūno vietose.

Negydomas temporalinis arteriitas ilgainiui gali smarkiai paveikti bendrą gyvenimo kokybę dėl nuolatinio skausmo, silpnumo ir fizinio aktyvumo ribojimo.

Temporalinis arteriitas yra autoimuninės kilmės liga, todėl visiškai jo išvengti neįmanoma, tačiau galima sumažinti sunkių pasekmių riziką.

Svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją pajutus būdingus simptomus, ypač stiprų smilkinių srities skausmą ar regėjimo pokyčius.

Žmonėms, kuriems nustatyta reumatinė polimialgija ar kitos autoimuninės ligos, pravartu reguliariai tikrintis sveikatą ir stebėti uždegimo rodiklius.

Bendras organizmo stiprinimas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis – padeda palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą.

Taip pat verta vengti ilgalaikių nekontroliuojamų uždegimų organizme, laiku gydyti infekcijas ir kitas ligas, kurios gali paskatinti imuninės sistemos perreakciją.