Tendinitas

1. Sausgyslės perkrova arba sudirginimas – dėl pasikartojančių judesių ar didelės mechaninės apkrovos sausgyslė patiria mikrotraumas.


2. Mikroįtrūkimų susidarymas – sausgyslės skaidulose atsiranda smulkių pažeidimų.


3. Uždegiminė reakcija – organizmas reaguoja į pažeidimą, sausgyslėje išsivysto uždegimas.


4. Sausgyslės sustorėjimas ir jautrumas – uždegimo metu ji praranda elastingumą, tampa skausminga.


5. Funkcijos apribojimas – uždegimui progresuojant, atsiranda judesių ribotumas ir sumažėja fizinis pajėgumas.

Tendinitas atsiranda dėl įvairių veiksnių, kurie pažeidžia sausgyslės audinius ir sukelia uždegimą. Pagrindinės priežastys:

• Per didelis arba pasikartojantis krūvis – intensyvūs, monotoniški judesiai ar pervargimas apkrauna sausgyslę.


• Staigūs judesiai ar traumos – netikėti, stiprūs judesiai gali pažeisti sausgyslės skaidulas.


• Amžiniai pakitimai – senstant sausgyslės praranda elastingumą, tampa trapios.


• Netinkama laikysena ar judesių technika – sukelia netolygų krūvį ir mikrotraumas.


• Ankstesni sužalojimai – ne iki galo sugijusios sausgyslės lengviau pažeidžiamos.


• Kitos ligos – kai kurios būklės (pvz., reumatinės, metabolinės) gali didinti tendinito riziką.

• Skausmas – jaučiamas pažeistoje srityje, dažniausiai stiprėjantis judant ar spaudžiant.


• Jautrumas – sausgyslės vieta tampa skausminga prisilietus.


• Patinimas – gali atsirasti aplink pažeistą sausgyslę.


• Judesių ribotumas – sunkiau atlikti tam tikrus judesius dėl skausmo ar sustingimo.


• Traškėjimas ar girgždėjimas – judinant gali būti juntamas arba girdimas specifinis garsas.


• Sumažėjęs fizinis pajėgumas – sunkiau atlikti kasdienius veiksmus ar sporto pratimus.

Įtariant tendinitą, tyrimų tikslas yra patvirtinti sausgyslės uždegimą, atmesti kitus judamojo aparato pažeidimus ir įvertinti būklės sunkumą. Dažniausiai atliekama:

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina skausmą, jautrumą, judesių ribotumą, patinimą.


2. Ultragarsinis tyrimas – parodo sausgyslės struktūros pokyčius, uždegimą ar mikroįtrūkimus.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – taikoma sudėtingesniais atvejais, leidžia tiksliai įvertinti sausgyslės pažeidimą.


4. Rentgenograma – nors sausgyslių neparodo, gali atskleisti kalcifikaciją ar atmesti kitas kaulų ligas.


5. Kraujo tyrimai – retais atvejais atliekami, kai įtariama sisteminė (pvz., reumatinė) ligos priežastis.

Tendinito gydymas priklauso nuo uždegimo intensyvumo ir pažeidimo apimties, tačiau dažniausiai taikomos šios priemonės:

1. Poilsis ir krūvio mažinimas – svarbu vengti veiklų, kurios dirgina pažeistą sausgyslę.


2. Šaldymas – ledo kompresai mažina uždegimą ir skausmą pirmosiomis dienomis.


3. Vaistai nuo uždegimo – nesteroidiniai vaistai (NVNU) padeda sumažinti skausmą ir patinimą.


4. Fizioterapija – ultragarso, lazerio, magnetoterapijos ar kitų procedūrų taikymas.


5. Gydomieji pratimai – tempimo ir stiprinimo pratimai, atstatantys sausgyslės elastingumą ir jėgą.


6. Ortozės ar įtvarai – naudojami siekiant sumažinti pažeistos vietos apkrovą.


7. Injekcijos – esant stipriam uždegimui, gali būti skiriamos kortikosteroidų ar kitų vaistų injekcijos.


8. Chirurginis gydymas – taikomas labai retai, jei konservatyvios priemonės neveiksmingos ir sausgyslė stipriai pažeista.

• Lėtinis skausmas – nuolat pasikartojantis ar ilgalaikis skausmas, ribojantis kasdienę veiklą.


• Judesių ribotumas – sausgyslė tampa mažiau elastinga, sąnarys gali prarasti dalį judrumo.


• Sausgyslės plyšimas – ilgalaikis uždegimas silpnina audinius, todėl jie tampa labiau pažeidžiami.


• Kalcifikuojantis tendinitas – sausgyslėje gali kauptis kalcio nuosėdos, dar labiau apsunkinančios judėjimą.


• Raumenų silpnumas – dėl skausmo ir nejudrumo mažėja raumenų jėga aplink pažeistą vietą.


• Gyvenimo kokybės sumažėjimas – sunkiau atlikti kasdienius darbus, sportuoti ar išlaikyti fizinį aktyvumą.

Tendinito visiškai išvengti ne visada įmanoma, bet tinkama profilaktika padeda gerokai sumažinti riziką. Pagrindiniai būdai:

• Taisyklingas fizinis krūvis – vengti staigių, pasikartojančių judesių ir per didelio krūvio be pasiruošimo.


• Apšilimas ir tempimo pratimai – prieš fizinę veiklą atlikti apšilimą, po jos – tempimus, kad sausgyslės būtų elastingos.


• Tinkama technika – sportuojant ar dirbant laikytis taisyklingos judesių technikos.


• Poilsis ir atsistatymas – daryti pertraukas monotoniško darbo ar treniruočių metu, leisti audiniams atsigauti.


• Tinkama avalynė ir įranga – naudoti amortizuojančią avalynę bei ergonomiškas priemones.


• Sveikas gyvenimo būdas – palaikyti normalų kūno svorį, vengti rūkymo, kuris blogina audinių aprūpinimą krauju.