Tuberkuliozė

1. Užsikrėtimas – bakterijos patenka į organizmą per kvėpavimo takus.


2. Pradinė infekcija – bakterijos dauginasi plaučiuose, sukelia uždegimą.


3. Imuninė reakcija – organizmo imuninė sistema bando suvaldyti infekciją, formuodami granulomas.


4. Latentinė fazė – bakterijos lieka organizme, bet neaktyvios, žmogus nejaučia jokių simptomų.


5. Aktyvėjimas – esant silpnai imuninei sistemai ar kitoms sąlygoms, bakterijos pradeda aktyviai daugintis.


6. Plėtra – aktyvi tuberkuliozė pažeidžia plaučius ir gali išplisti į kitus organus.


7. Komplikacijos – negydoma liga gali sukelti sunkias kvėpavimo problemas, vidaus organų pažeidimus ir net mirtį.

1. Užsikrėtimas bakterijomis. Tuberkuliozę sukelia Mycobacterium tuberculosis, kurios plinta oro lašeliniu būdu.


2. Bakterijų patekimą į organizmą. Infekcija įvyksta per kvėpavimo takus, kai sergantis žmogus kosėja arba čiaudi.


3. Imuninės sistemos būklė. Silpnas imunitetas leidžia bakterijoms daugintis ir sukelti ligą.


4. Rizikos veiksniai. Prasta mityba, lėtinės ligos, stresas ir nepalankios gyvenimo sąlygos didina tikimybę susirgti.


5. Individualūs skirtumai. Šie veiksniai lemia, kodėl vieni žmonės užsikrečia ir suserga, o kiti ne.

• Ilgalaikis kosulys, dažnai trukstantis daugiau nei 3 savaites


• Kraujingos skreplių išskyrimas


• Nuovargis ir bendras silpnumas


• Prastas apetitas ir svorio kritimas


• Naktinis prakaitavimas


• Karščiavimas ir pakilusi kūno temperatūra


• Krūtinės skausmas ir kvėpavimo sutrikimai

1. Krūtinės ląstos rentgenograma. Vertinama plaučių būklė ir galimi uždegiminiai ar kiti pakitimai.


2. Skreplių mikroskopinis tyrimas ir kultūra. Ieškoma Mycobacterium tuberculosis bakterijų skrepliuose.


3. Molekuliniai testai (pvz., PCR). Greitas bakterijų genetinės medžiagos aptikimas skrepliuose.


4. Tuberkulino odos mėginys (Mantoux testas). Nustatoma imuninė reakcija į tuberkuliozės bakteriją.


5. Kraujo tyrimai. Imunologiniai testai, kaip interferono gama išsiskyrimo testai (IGRA), papildoma diagnostika.


6. Kiti papildomi tyrimai. Priklausomai nuo ligos vietos, gali būti atliekami ir kiti tyrimai, pvz., plaučių kompiuterinė tomografija ar biopsija.

Tuberkuliozės gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis procesas, kuriuo siekiama visiškai pašalinti bakterijas iš organizmo ir užkirsti kelią ligos plitimui.

1. Antibiotikų terapija. Skiriama kelių rūšių antibiotikų kombinacija (dažniausiai izoniazidas, rifampicinas, etambutolis ir pirazinamidas) bent 6 mėnesiams, kad būtų efektyviai sunaikintos tuberkuliozės bakterijos.


2. Reguliarus gydymo stebėjimas. Pacientas turi nuolat lankytis pas gydytoją, kad būtų vertinamas gydymo efektyvumas ir išvengta atsparumo antibiotikams.


3. Paciento išsilavinimas ir parama. Svarbu, kad pacientas suprastų gydymo svarbą ir laikytųsi rekomendacijų, siekiant užtikrinti sėkmingą gydymą.


4. Izoliacija ir prevencija. Aktyvios tuberkuliozės atvejais taikomos priemonės užkirsti kelią infekcijos plitimui kitiems.


5. Papildoma sveikatos priežiūra. Kartais reikalinga pagalba kovojant su gydymo šalutiniais poveikiais ir stiprinant bendrą organizmo būklę.

Tuberkuliozė gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios dažnai priklauso nuo ligos formos, uždelsto gydymo ar paciento bendros būklės.

Pirmiausia, tuberkuliozė gali sukelti plaučių audinio pažeidimus, tokius kaip randėjimas, ertmės ar plaučių nepakankamumas, kuris sutrikdo kvėpavimą. Be to, bakterijos gali plisti į kitas kūno dalis, sukeliančias tuberkuliozinį meningitą (smegenų dangalų uždegimą), kaulų ir sąnarių infekcijas ar inkstų tuberkuliozę.

Negydoma liga gali sukelti systeminę infekciją ir sunkias bendras organizmo reakcijas, įskaitant septikemiją. Ilgalaikis uždegimas ir nusilpęs imunitetas didina riziką susirgti kitomis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis. Komplikacijos dažnai lemia reikšmingą sveikatos pablogėjimą ir gali būti gyvybei pavojingos.

Tuberkuliozės išvengti galima laikantis kelių svarbių prevencijos priemonių, kurios mažina užsikrėtimo riziką ir stiprina organizmo atsparumą.

• Vengti kontakto su sergančiais asmenimis. Svarbu riboti artimą sąlytį su žmonėmis, sergančiais aktyvia tuberkulioze, ypač uždarose patalpose.


• Tinkama asmeninė higiena. Dažnas rankų plovimas ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo laikymasis padeda sumažinti bakterijų plitimą.


• Ventiliacija ir oro cirkuliacija. Uždarose patalpose būtina užtikrinti gerą vėdinimą, kad sumažėtų bakterijų koncentracija ore.


• Vakcinacija. BCG vakcina padeda apsisaugoti nuo sunkios tuberkuliozės formos, ypač vaikams.


• Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą.


• Reguliarūs medicininiai patikrinimai. Ankstyva tuberkuliozės diagnostika ir gydymas sumažina infekcijos plitimą ir komplikacijų riziką.

Laikantis šių priemonių galima efektyviai sumažinti tuberkuliozės išsivystymo riziką ir apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius.