Ūmus prostatitas

1. Į prostatą patenka bakterijos – dažniausiai iš šlapimo takų ar per kraują.


2. Prasideda uždegimas – organizmo imuninė sistema reaguoja į infekciją.


3. Prostatos audinyje vystosi patinimas ir paburkimas – liauka padidėja, tampa jautri.


4. Uždegimas plinta – gali pažeisti prostatos kanalėlius, apsunkinti sekreto pasišalinimą.


5. Formuojasi ūminė būklė – dėl greito proceso atsiranda intensyvūs uždegiminiai pakitimai.

Ūmus prostatitas dažniausiai atsiranda dėl bakterinės infekcijos, tačiau yra ir kitų veiksnių, didinančių jo riziką. Pagrindinės priežastys:

1. Šlapimo takų infekcijos – bakterijos iš šlaplės ar šlapimo pūslės patenka į prostatą.


2. Šlapimo nutekėjimo sutrikimai – dėl prostatos padidėjimo, akmenų ar kitų kliūčių šlapimas gali grįžti atgal į prostatos latakėlius (refliuksas).


3. Kateterio ar kitų medicininių priemonių įvedimas – šlapimo pūslės kateterizacija, cistoskopija gali atverti kelią bakterijoms.


4. Lytiniu keliu plintančios infekcijos – gonorėja, chlamidiozė ar kitos gali pažeisti prostatą.


5. Traumos dubens srityje – gali palengvinti bakterijų patekimą į prostatos audinį.


6. Silpnesnė imuninė sistema – nusilpęs organizmo atsparumas (pvz., sergant lėtinėmis ligomis ar po operacijų).

• Dažnas ir skausmingas šlapinimasis – deginimo ar perštėjimo pojūtis šlapinantis.


• Silpna šlapimo srovė – gali būti sunku pradėti šlapintis ar visiškai ištuštinti pūslę.


• Dubens, tarpvietės ar apatinės nugaros skausmas – dažnai stiprus, nuolatinis.


• Skausmas ejakuliacijos metu – gali lydėti seksualinę veiklą.


• Karščiavimas, šaltkrėtis – bendri infekcijos požymiai.


• Nuovargis, bendras silpnumas – dėl uždegimo ir infekcijos poveikio organizmui.


• Kartais – kraujas šlapime ar spermoje.

Šie simptomai pasireiškia staiga ir yra intensyvūs, todėl ūminis prostatitas laikomas skubios pagalbos reikalaujančia būkle.

Įtariant ūmų prostatitą, atliekami šie tyrimai, padedantys greitai patvirtinti diagnozę ir įvertinti infekcijos mastą:

1. Fizinis ištyrimas – gydytojas apčiuopia prostatą per tiesiąją žarną (prostatos būklė paprastai padidėjusi, skausminga).


2. Šlapimo tyrimas – parodo uždegimo požymius, galimą infekciją.


3. Šlapimo pasėlis – nustato, kokios bakterijos sukėlė infekciją ir kokiems antibiotikams jos jautrios.


4. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB, leukocitai), inkstų funkcijos įvertinimas.


5. Kraujo pasėlis – atliekamas, jei įtariama infekcijos išplitimo į kraują (sepsio) rizika.


6. Ultragarsinis tyrimas – naudojamas įvertinti, ar nėra komplikacijų (pvz., prostatos absceso, šlapimo susilaikymo).

Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir parinkti tinkamiausią gydymą bei užkirsti kelią komplikacijoms.

Ūmus prostatitas yra rimta infekcinė liga, todėl gydymas turi būti pradėtas nedelsiant. Pagrindinės gydymo kryptys:

1. Antibiotikai – pagrindinis gydymo būdas. Vaistai parenkami pagal šlapimo ar kraujo pasėlio rezultatus, dažniausiai skiriami ilgesniam laikui (paprastai 2–4 savaitėms). Sunkiais atvejais pradedama gydyti intraveniniais antibiotikais.


2. Skausmo ir uždegimo mažinimas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) padeda sumažinti karščiavimą, skausmą ir uždegimo požymius.


3. Skysčių vartojimas – rekomenduojama gerti daug vandens, kad būtų užtikrintas šlapimo nutekėjimas ir infekcijos „išplovimas“.


4. Poilsis – fizinio krūvio ribojimas, ilgesnis gulėjimas, kad organizmas greičiau atsigautų.


5. Šlapimo nutekėjimo užtikrinimas – jei dėl prostatos patinimo negalima pasišlapinti, gali prireikti kateterio ar kitų priemonių šlapimui nutekėti.


6. Komplikacijų gydymas – esant prostatos abscesui, gali būti reikalinga drenažo procedūra; sepsio atveju – intensyvi priežiūra ligoninėje.

Gydymo tikslas – greitai pašalinti infekciją, atkurti normalią prostatos funkciją ir išvengti komplikacijų bei perėjimo į lėtinę formą.

• Prostatos abscesas – pūlinio susiformavimas prostatos audinyje.


• Šlapimo susilaikymas – dėl prostatos paburkimo šlapimas negali pasišalinti iš pūslės.


• Šlapimo takų infekcijos išplitimas – infekcija gali pereiti į šlapimo pūslę, inkstus.


• Sepsis – bakterijų patekimas į kraują ir gyvybei pavojinga infekcija visame organizme.


• Perėjimas į lėtinį prostatitą – uždegimas gali neišnykti visiškai ir virsti ilgalaike liga.

Ūmaus prostatito visada išvengti neįmanoma, bet riziką galima sumažinti tinkamai rūpinantis sveikata ir šlapimo takais:

• Laiku gydyti šlapimo takų infekcijas – neleisti joms plisti į prostatą.


• Vengti šlapimo susilaikymo – reguliariai šlapintis, nestabdyti šlapinimosi.


• Saugus lytinis gyvenimas – naudoti apsaugą, kad būtų išvengta lytiniu keliu plintančių infekcijų.


• Higiena – palaikyti švarą lytinių organų srityje.


• Saugotis traumų – vengti dubens ar tarpvietės sužalojimų, ypač sportuojant.


• Riboti invazines procedūras – kateterį ar kitus instrumentus naudoti tik tada, kai būtina ir tik medicinos įstaigoje.


• Sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamai skysčių, fizinis aktyvumas ir imuniteto stiprinimas.