Uretritas

Uretrito atsiradimo eiga prasideda infekcijos patekimui į šlaplę ir uždegiminio proceso vystymuisi.

1. Infekcijos įsiskverbimas – bakterijos ar virusai patenka į šlaplę dažniausiai per lytinius santykius arba kontaktą su užkrėstais paviršiais.


2. Uždegimo pradžia – infekcija sukelia gleivinės uždegimą, atsiranda vietinis audinių patinimas ir paraudimas.


3. Simptomų atsiradimas – išsivysto skausmas, deginimas ir diskomfortas šlapinimosi metu.


4. Uždegimo plitimas – uždegimas gali išplisti į gretimus šlapimo takų audinius, pavyzdžiui, į šlapimo pūslę ar prostatą.


5. Ligos progresavimas – jei gydymas nėra pradedamas laiku, uždegimas gali tapti lėtinis arba sukelti komplikacijas.


6. Komplikacijų vystymasis – gali pasireikšti lėtinis skausmas, šlapimo takų pažeidimai ar plitimai į kitus organus.

• Bakterinė infekcija – dažniausia uretrito priežastis, ypač sukelta lytiškai plintančių bakterijų, tokių kaip Chlamydia trachomatis ar Neisseria gonorrhoeae.


• Virusinės infekcijos – pvz., herpes simplex virusas gali sukelti uždegimą šlaplėje.


• Cheminiai dirgikliai – naudojamos tam tikros higienos priemonės, spermicidai ar šlapimo kateteriai gali sukelti uždegimą.


• Fizinės traumos – šlaplės sužalojimai dėl mechaninių priežasčių ar medicininių procedūrų.


• Imuninės sistemos sutrikimai – autoimuninės reakcijos gali prisidėti prie uždegimo vystymosi.


• Lytinių santykių higiena ir dažnis – netinkama higiena ar dažni lytiniai santykiai gali padidinti infekcijos riziką.

• Skausmas šlapinantis


• Deginimo pojūtis šlaplėje


• Dažnas noras šlapintis


• Šlapimo išskyros


• Šlapimo takų dirginimas


• Kartais šlapimo spalvos pakitimai

1. Šlaplės išskyrų tepinėlis – nustatyti infekcijos sukėlėją.


2. Šlapimo tyrimas – vertina uždegimą ir infekciją.


3. Kraujo tyrimai – kartais atliekami uždegimo požymiams įvertinti.


4. Serologiniai tyrimai – nustatyti lytiškai plintančių infekcijų antikūnus.


5. Molekuliniai (PCR) tyrimai – tiksliam infekcijos sukėlėjo identifikavimui.

retrito gydymas priklauso nuo uždegimo priežasties, tačiau pagrindiniai gydymo principai yra:

1. Antibiotikų terapija – skiriama, jei uretritą sukelia bakterinė infekcija, parenkant vaistus pagal sukėlėjo jautrumą.


2. Virusinių infekcijų gydymas – antivirusiniai vaistai, jei uretritą sukelia virusai, pvz., herpes virusas.


3. Simptomų malšinimas – skausmo ir deginimo mažinimas naudojant priešuždegiminius ir analgetikus.


4. Lytinių partnerių gydymas – būtinas, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo ir atkryčio.


5. Higienos laikymasis – siekiant išvengti pakartotinio užsikrėtimo ar komplikacijų.

Pirmiausia, uždegimas gali plisti į gretimus šlapimo takų audinius, sukeldamas šlapimo pūslės uždegimą (cistitą) ar prostatos uždegimą (prostatitą) vyrams.

Taip pat gali išsivystyti skrandžio uždegimas (epididimitas), kuris sukelia skausmą ir patinimą sėklidžių srityje.

Ilgalaikis uždegimas gali sukelti šlaplės susiaurėjimą (stenozę), trukdantį normalų šlapimo nutekėjimą.

Negydomas uretritas gali prisidėti prie nevaisingumo vyrams dėl lytinių organų pažeidimo.

Be to, infekcija gali plisti į kraują, sukeldama sisteminę infekciją ir uždegimą.

Pirmiausia svarbu laikytis tinkamos asmens higienos, ypač lytinių organų srityje, kad būtų sumažinta bakterijų patekimų rizika.

Antra, rekomenduojama naudoti apsaugos priemones, tokias kaip prezervatyvai, siekiant apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Trečia, verta vengti dažnų ir neapsaugotų lytinių santykių, ypač su naujais partneriais.

Ketvirta, būtina laiku gydyti kitas šlapimo takų infekcijas ir lytiniu keliu plintančias ligas, kad išvengtumėte uretrito išsivystymo.

Galiausiai, svarbu vengti dirginančių medžiagų (pvz., tam tikrų muilų, dezodorantų ar spermicidų), kurios gali sukelti šlaplės uždegimą.

Šių priemonių laikymasis ženkliai sumažina uretrito riziką.