Užsitęsęs nėštumas

1. Nėštumo termino peržengimas – nėštumas tęsiasi ilgiau nei 42 savaites nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.


2. Placentoje vykstantys pokyčiai – ilgėjant nėštumui, placenta gali pradėti senti, mažėja jos gebėjimas tiekti deguonį ir maistines medžiagas vaisiui.


3. Vaisiaus būklės pokyčiai – gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis, keistis jų spalva (pvz., atsirasti mekonijaus priemaišų), sutrikti vaisiaus augimas ar judesių aktyvumas.


4. Padidėjusi gimdymo komplikacijų rizika – dėl didesnio vaisiaus svorio, kaulėjimo procesų pažengimo ir galimo vaisiaus distreso gimdymo metu.


5. Medicininės intervencijos poreikis – siekiant sumažinti komplikacijų riziką, dažniau svarstoma gimdymo skatinimo ar cezario pjūvio galimybė.

• Netikslus nėštumo termino apskaičiavimas – klaidos nustatant paskutinių mėnesinių datą arba netikslūs duomenys apie menstruacijų ciklo trukmę.


• Pirmasis nėštumas – statistiškai dažniau užsitęsia būtent pirmagimio laukimosi metu.


• Genetiniai veiksniai – paveldimas polinkis į ilgesnę nėštumo trukmę.


• Hormonų pusiausvyros sutrikimai – lėtesnis hormoninių procesų, skatinančių gimdymo pradžią, aktyvavimasis.


• Vaisiaus raidos ypatumai – tam tikri vaisiaus vystymosi sutrikimai ar hormonų gamybos pokyčiai.


• Ankstesni užsitęsusio nėštumo atvejai – didina tikimybę, kad situacija pasikartos ir kitų nėštumų metu.

• Nėštumo trukmė viršija 42 savaites – pagrindinis diagnostinis požymis.


• Mažėjantis vaisiaus judesių aktyvumas – dėl sumažėjusio vaisiaus vandenų kiekio ar placentos senėjimo.


• Padidėjęs vaisiaus svoris – dėl ilgesnio augimo laikotarpio.


• Mažesnis vaisiaus vandenų kiekis – nustatomas ultragarsu.


• Pakitusios vaisiaus vandenų savybės – gali atsirasti mekonijaus priemaišų.


• Odos pokyčiai vaisiui – gimimo metu vaisiaus oda gali būti sausesnė, pleiskanojanti dėl sumažėjusio apsauginio riebalinio sluoksnio (vernixo).

1. Ultragarsinis tyrimas – vertinamas vaisiaus dydis, vaisiaus vandenų kiekis, placentos būklė.


2. Kardiotokografija (KTG) – registruojama vaisiaus širdies veikla ir gimdos susitraukimai.


3. Biofizinis profilis – jungia ultragarsinius duomenis ir KTG, vertinant vaisiaus kvėpavimo judesius, bendrą judrumą, raumenų tonusą bei vaisiaus vandenų kiekį.


4. Doplerinis kraujotakos tyrimas – tikrinama kraujotaka virkštelės, placentos ir vaisiaus smegenų kraujagyslėse.


5. Gimdos kaklelio įvertinimas – nustatomas gimdos kaklelio pasiruošimas gimdymui (Bishop’o skalė).

Užsitęsęs nėštumas gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.

Viena dažniausių yra placentos senėjimas, dėl kurio sumažėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui.

Dėl sumažėjusio vaisiaus vandenų kiekio padidėja vaisiaus distreso rizika gimdymo metu.

Dažnai pasitaiko makrosomija – per didelis vaisiaus svoris, kuris gali lemti peties distociją ar kitus gimdymo sunkumus.

Užsitęsus nėštumui, vaisiaus oda gali tapti sausa ir pleiskanojanti dėl apsauginio riebalinio sluoksnio (vernixo) praradimo.

Taip pat didėja gimdymo užsitęsimo ir cezario pjūvio poreikis. Retais atvejais galimos pavojingos baigtys, įskaitant vaisiaus žūtį gimdoje.

Užsitęsusio nėštumo visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti taikant tinkamas priemones.

Svarbu tiksliai nustatyti nėštumo trukmę pagal paskutinių mėnesinių datą ir ankstyvojo ultragarso duomenis.

Nėštumo metu būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus, kad būtų galima laiku pastebėti galimą termino peržengimą.

Sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas pagal nėštumo laikotarpį – padeda palaikyti normalų nėštumo eigą.

Priėjus prie termino pabaigos, svarbu atlikti vaisiaus būklės vertinimus ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl galimo gimdymo skatinimo, jei nėštumas viršija 41–42 savaites.