Vaikų vidurių užkietėjimas

1. Pirminis veiksnys – dėl mitybos, gyvenimo būdo, psichologinių ar organinių priežasčių sulėtėja žarnyno motorika arba atsiranda nenoras tuštintis.


2. Išmatų užsilaikymas – žarnyne išmatos ilgiau užsibūna, todėl iš jų absorbuojama daugiau vandens.


3. Išmatų sukietėjimas – dėl vandens netekimo išmatos tampa kietos, sausos ir sunkiau pasišalina.


4. Skausmingas tuštinimasis – vaikas patiria diskomfortą ar skausmą tuštinantis, todėl gali sąmoningai vengti šio proceso.


5. Uždaras ciklas – vengiant tuštinimosi išmatos dar labiau kaupiasi, kietėja, o simptomai stiprėja.


6. Būklės chronizavimasis – ilgainiui susiformuoja nuolatinis vidurių užkietėjimas, kuris gali tapti lėtine problema.

• Mitybos veiksniai – per mažas skaidulų, vaisių, daržovių ar skysčių vartojimas, per daug rafinuotų ir riebių produktų.


• Elgesio ir psichologinės priežastys – sąmoningas tuštinimosi sulaikymas dėl skausmingos ankstesnės patirties, nenoro naudotis viešaisiais tualetais, streso ar aplinkos pokyčių (darželis, mokykla).


• Nejudrus gyvenimo būdas – fizinio aktyvumo stoka lėtina žarnyno motoriką.


• Vaistų poveikis – kai kurie preparatai (geležies papildai, tam tikri vaistai nuo kosulio, antidepresantai) gali sukelti užkietėjimą.


• Organinės priežastys – retesnės, bet susijusios su įgimtais ar įgytais žarnyno, nervų sistemos ar endokrininės sistemos sutrikimais (pvz., Hirschsprungo liga, hipotiroidizmas).


• Infekcijos ir bendros organizmo būklės – kai kurios ligos ar skysčių netekimas (dehidratacija) gali lemti vidurių užkietėjimą.

Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, kai organinių pažeidimų nėra, tačiau sutrinka tuštinimosi įpročiai ir žarnyno veiklos reguliacija.

• Retas tuštinimasis – vaikas tuštinasi rečiau nei 2–3 kartus per savaitę.


• Kietos, sausos išmatos – pasišalina sunkiai, dažnai nedideliais gabaliukais.


• Skausmingas tuštinimasis – vaikas gali verkti, bijoti ar vengti eiti į tualetą.


• Nepilno pasišalinimo jausmas – atrodo, kad žarnynas ne visiškai išsituštino.


• Pilvo skausmas ar pūtimas – dažnas diskomfortas pilvo srityje.


• Išmatų užsilaikymas – kartais dėl ilgo užsistovėjimo išmatos tampa labai gausios ir kietos.


• Tepimas išmatomis (enkoprezė) – gali pasireikšti skystesnėmis išmatomis, kurios prasisunkia pro užsilaikiusias kietas mases.


• Apetito sumažėjimas, dirglumas, vangumas – dėl lėtinio diskomforto ir pilnumo jausmo.

Simptomų intensyvumas priklauso nuo užkietėjimo trukmės ir priežasties – ūminiais atvejais jie būna trumpalaikiai, o lėtiniais gali reikšmingai pabloginti vaiko gyvenimo kokybę.

1. Išsami anamnezė ir fizinis ištyrimas – vertinami vaiko tuštinimosi įpročiai, mityba, augimo ir raidos duomenys, apžiūrima pilvo sritis, atliekamas rektalinis tyrimas (jei būtina).


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – padeda nustatyti anemiją, uždegiminius procesus ar kitus bendrus pakitimus.


3. Biocheminiai kraujo tyrimai – atliekami įtarus medžiagų apykaitos ar endokrininius sutrikimus (pvz., hipotiroidizmą, elektrolitų disbalansą).


4. Išmatų tyrimai – dėl parazitų, paslėpto kraujo ar uždegiminių pokyčių.


5. Pilvo organų ultragarsas – įvertinama žarnyno būklė, ar nėra struktūrinių pakitimų, masių, užsilaikiusių išmatų.


6. Rentgenograma su kontrastu (irrigografija) – taikoma rečiau, kai reikia išsamiau įvertinti žarnyno anatomiją ar įtariama organinė patologija.


7. Specializuoti tyrimai – anorektinė manometrija, biopsija ar genetiniai tyrimai, jei įtariamos retos įgimtos ligos, pvz., Hirschsprungo liga.

Vaikų vidurių užkietėjimo gydymas paprastai yra kompleksinis ir apima kelias kryptis:

1. Mitybos korekcija – rekomenduojama daugiau skaidulų turintis maistas (vaisiai, daržovės, grūdai), pakankamas skysčių kiekis, riboti saldumynus ir rafinuotus produktus.


2. Gyvenimo būdo keitimas – skatinti vaiką daugiau judėti, reguliariai lankytis tualete, formuoti įprotį tuštintis tuo pačiu metu.


3. Psichologinė pagalba – mažinti baimę ar stresą, susijusį su tuštinimusi, ypač jei vaikas vengia dėl skausmo ar nemalonios patirties.


4. Vaistinis gydymas – gydytojas gali skirti vidurius laisvinančių vaistų (pvz., laktuliozės, makrogolio), kurie minkština išmatas ir palengvina jų pasišalinimą.


5. Fizioterapija ir kineziterapija – kartais taikomi pratimai, stiprinantys pilvo raumenis ir gerinantys žarnyno motoriką.


6. Gydymas ligoninėje – retais atvejais, kai užkietėjimas sunkus ar komplikuotas, gali prireikti klizmų, žarnyno išvalymo ar specifinio gydymo esant organinėms ligoms (pvz., Hirschsprungo ligai).

Dažniausiai pirmiausia taikoma mitybos ir gyvenimo būdo korekcija, o vaistai ar medicininės procedūros skiriami tik tuomet, kai paprastos priemonės neveiksmingos.

• Analinės įplėšos – kietos išmatos gali pažeisti tiesiosios žarnos gleivinę, sukeldamos skausmą ir kraujavimą.


• Hemoroidai – dėl nuolatinio stanginimosi padidėja kraujagyslių apkrova tiesiojoje žarnoje.


• Išmatų kaupimasis (fekaloma) – labai kietos masės užkemša žarnyną, gali atsirasti nepraeinamumo požymiai.


• Tepimas išmatomis (enkoprezė) – dėl užsilaikiusių išmatų pro jas prasisunkia skystesnės, suteptelėjusios išmatos.


• Pilvo pūtimas ir skausmai – dėl užsitęsusio žarnyno perpildymo.


• Apetito ir svorio pokyčiai – dėl nuolatinio diskomforto ir prasto maisto pasisavinimo.


• Psichologinės pasekmės – baimė tuštintis, nerimas, gėda dėl galimo išsitepimo, blogėjanti gyvenimo kokybė.


• Žarnyno nepraeinamumas – itin sunkiais atvejais gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicinos pagalbos.

• Tinkama mityba – užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį racione (vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai), vengti perteklinio saldumynų ir greito maisto vartojimo.


• Pakankamas skysčių vartojimas – vaikas turi išgerti reikiamą kiekį vandens pagal amžių ir fizinį aktyvumą.


• Reguliarūs valgymo įpročiai – maistas turėtų būti vartojamas tuo pačiu metu, kad būtų palaikomas žarnyno ritmas.


• Tuštinimosi režimo formavimas – skatinti vaiką eiti į tualetą reguliariai, ypač po valgio, ir nesulaikyti noro tuštintis.


• Fizinis aktyvumas – kasdienis judėjimas, sportas ar lauko žaidimai aktyvina žarnyno motoriką.


• Streso mažinimas – užtikrinti ramią aplinką, nes emocinė įtampa gali trikdyti tuštinimosi įpročius.


• Ankstyvas problemos sprendimas – pastebėjus užkietėjimo požymius, laiku kreiptis į gydytoją ir nepalikti problemos užsitęsti.