Žvynelinė

1. Imuninės sistemos suaktyvėjimas – imuninės ląstelės pradeda netinkamai veikti ir siunčia signalus odos ląstelėms sparčiai daugintis.


2. Odos ląstelių dauginimosi pagreitėjimas – epidermio ląstelės subręsta ne per įprastas 28–30 dienų, o vos per 3–7 dienas.


3. Raginio sluoksnio kaupimasis – dėl spartaus atsinaujinimo senos ląstelės nespėja pasišalinti nuo odos paviršiaus.


4. Žvynų susidarymas – sustorėjęs raginis sluoksnis formuoja pleiskanojančius žvynus.


5. Plitimas – pažeidimai gali išlikti ilgą laiką ir pamažu apimti vis didesnius odos plotus.

Žvynelinė atsiranda dėl sudėtingos kelių veiksnių sąveikos, kuri paveikia imuninės sistemos veiklą ir odos ląstelių atsinaujinimo procesą:

• Genetinis polinkis – paveldimi tam tikri genai, didinantys riziką susirgti.


• Imuninės sistemos sutrikimai – T limfocitai per klaidą aktyvuoja uždegiminį procesą odoje.


• Aplinkos veiksniai – infekcijos, odos pažeidimai, klimato sąlygos ar cheminės medžiagos gali paskatinti ligos pasireiškimą.


• Stresas – ilgalaikis ar stiprus emocinis stresas gali išprovokuoti arba paūminti ligą.


• Gyvensenos ypatumai – rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba gali didinti paūmėjimo tikimybę.


• Kiti sveikatos sutrikimai – hormonų pokyčiai, medžiagų apykaitos ligos ar imunitetą silpninančios būklės gali turėti įtakos ligos eigai.

• Odos paraudimas pažeistose vietose.


• Sustorėję odos plotai, dažniausiai aiškiai riboti nuo sveikos odos.


• Sidabriškai balkšvi žvynai ant sustorėjusių plotų.


• Pleiskanojimas ir odos lupimasis.


• Niežėjimas ar deginimo pojūtis.


• Odos sausumas ir jautrumas.


• Įtrūkimai odos paviršiuje, kartais lydimi kraujavimo.


• Pakartotiniai paūmėjimai su periodais, kai simptomai sumažėja arba visai išnyksta.

Įtariant žvynelinę, daugeliu atvejų diagnozei nustatyti pakanka dermatologo apžiūros, nes liga turi būdingą klinikinį vaizdą. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai:

1. Odos apžiūra ir anamnezė – gydytojas įvertina pažeidimų išvaizdą, išplitimą, pasiteirauja apie ligos eigą ir šeimos istoriją.


2. Odos biopsija – mažas odos gabalėlis ištiriamas mikroskopu, kad būtų atmestos kitos ligos su panašiais simptomais.


3. Kraujo tyrimai – atliekami retai, dažniausiai įvertinti bendrą sveikatos būklę arba atmesti kitas uždegimines ar autoimunines ligas.


4. Nagų tyrimai – jei pažeisti nagai, siekiant atskirti žvynelinę nuo grybelinių infekcijų.


5. Specializuoti testai – taikomi, jei įtariamos susijusios ligos, pavyzdžiui, psoriazinis artritas (gali būti daromos rentgeno ar ultragarsinės sąnarių nuotraukos).

Žvynelinės gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos formą, pažeidimų plotą, simptomų intensyvumą ir paciento bendrą sveikatą. Pagrindiniai gydymo būdai yra šie:

1. Vietinis gydymas – tepami kortikosteroidų tepalai, vitamino D analogai, drėkinamieji kremai ar deguto preparatai, kurie mažina uždegimą, pleiskanojimą ir odos sausumą.


2. Fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais (UVB ar PUVA), padedantis sulėtinti odos ląstelių dauginimąsi.


3. Sisteminis gydymas – vartojami geriamieji ar injekciniai vaistai (pvz., metotreksatas, ciklosporinas, acitretinas), kai liga išplitusi arba sunkiai valdoma.


4. Biologinė terapija – modernūs vaistai, nukreipti į konkrečias imuninės sistemos grandis, naudojami vidutinio sunkumo ir sunkiai žvynelinei gydyti.


5. Odos priežiūra – kasdienis drėkinimas, švelnus odos valymas ir dirgiklių vengimas padeda palaikyti geresnę odos būklę.

Gydymo tikslas – kontroliuoti simptomus, pailginti remisijos laikotarpius ir pagerinti gyvenimo kokybę, nes visiško ligos išgydymo šiuo metu nėra.

Žvynelinė, ypač negydoma ar sunkios formos, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Viena iš jų yra psoriazinis artritas, pasireiškiantis sąnarių skausmu, tinimu ir judesių ribotumu.

Ilgalaikis uždegimas odoje ir organizme gali padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms, tokioms kaip aterosklerozė ar infarktas.

Kai kuriais atvejais žvynelinė susijusi su metaboliniu sindromu, kuris apima nutukimą, padidėjusį kraujospūdį ir gliukozės apykaitos sutrikimus.

Dėl nuolatinio odos pažeidimo gali atsirasti odos infekcijos, ypač jei oda įtrūksta ar yra kasoma.

Be fizinių padarinių, liga gali turėti ir reikšmingą poveikį psichologinei būsenai – emocinis stresas, depresija ir socialinė izoliacija dažni tarp sergančiųjų.

Žvynelinės visiškai išvengti ne visada įmanoma, ypač jei yra genetinis polinkis, tačiau galima sumažinti jos paūmėjimo riziką.

Svarbu palaikyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, omega-3 riebalų rūgščių ir mažai perdirbto maisto.

Reikėtų vengti rūkymo ir alkoholio, nes jie gali skatinti ligos progresavimą.

Odos būklę gerina reguliarus drėkinimas ir švelni priežiūra, vengiant agresyvių kosmetikos priemonių.

Labai svarbu valdyti stresą, nes jis yra vienas pagrindinių paūmėjimo veiksnių.

Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo traumų ir nudegimų saulėje, nes jie gali paskatinti naujų pažeidimų atsiradimą.

Laikantis šių principų, galima sumažinti simptomų pasireiškimo ar sustiprėjimo tikimybę.