Ieškantiems dantų pastos nuolat kyla klausimas, kiek fluorido turėtų joje būti, kad ši nekenktų sveikatai, tačiau ir galėtų tinkamai apsaugoti dantis nuo ėduonies. Vaistininkė pataria vengti kraštutinumų: nesibaiminti dėl fluorido žalingo poveikio, tačiau ir nesirinkti didžiausios jo koncentracijos.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės, fluoras yra svarbiausias elementas kaulų mineralizacijai. Natūraliai jo gausu jūros gėrybėse, sojos produktuose, arbatoje ir kavoje, ryžiuose. Tuo tarpu natrio fluoridas yra neorganinis fluoro junginys, kuris dantų pastų sudėtyje naudojamas dėl savo gebėjimo apsaugoti dantis nuo ėduonies.
„Laisvas fluoras, kaip elementas, nei gamtoje, nei dantų priežiūros priemonėse nėra sutinkamas ar naudojamas, todėl analizuojant dantų pastos sudėtį, derėtų ieškoti natrio fluorido, žymimo NaF, arba natrio monofluorfosfato, žymimo MFP, rečiau organinių fluoro druskų – aminofluorido ir fluorinolio“, – aiškina ji.
Kiek fluorido?
Vidutiniškai dantų pastose, skirtose visai šeimai, fluorido kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1500 ppm (angl. parts per million). Nors minimalus kiekis, turintis būti dantų pastoje nėra apibrėžtas, maksimali jo koncentracija priklauso nuo amžiaus, mat fluorido perteklius gali būti toksiškas.
„Pagal 2009 m. Europos Sąjungos standartus vaikams nuo pirmojo danties išdygimo iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500 ppm fluoro, 3–6 metų vaikams – 1000 ppm, 6–18 metų – 1450 ppm fluoro turinčią pastą. Dantų pastos kiekis ant šepetuko turi atitikti vaiko mažojo piršto nago dydį“, – vardija R. Janulytė.
Ji tęsia sakydama, kad suaugusiems yra rekomenduojamos dantų pastos, turinčios nuo 1000 iki 1450 ppm fluoro – dantų pastos kiekis ant šepetuko taip pat turi būti žirnio dydžio.
„Nėščiosioms tikrai nereikia keisti savo įprastos dantų pastos į neturinčios fluorido, tačiau jos turėtų būti itin atidžios ir nenuryti pastos, kruopščiai išskalauti ir išspjauti visus jos likučius po dantų valymo“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Dantų pastos su itin dideliu fluorido kiekiu (4000–5000 ppm) pasižymi labai stipriu antikoroziniu poveikiu ir yra naudojamos esant dideliam dantų jautrumui, tačiau šias pastas reikėtų naudoti tik pasitarus su gydytoju odontologu ar jam tokią pastą paskyrus.
„Dantų pastos be fluorido nėra tokios efektyvios – valant dantų šepetėliu, naudojant dantų siūlą ir dantų skalavimo skystį, pašalinamos apnašos, maisto likučiai ir apsisaugoma nuo bakterijų, bet be fluorido nėra užkertamas kelias ėduonies formavimuisi“, – teigia R. Janulytė.
Dažniausios klaidos
Kad būtų išvengta apsinuodijimo fluoru, nerekomenduojama naudoti dantų pastos su fluoridu vaikams iki 2 metų arba tol, kol jie neišmoksta išspjauti dantų pastos likučių. Be to, per didelis fluoro keikis gali sukelti fluorozę – baltas arba geltonas, rudas dėmes ant dantų.
„Pakankamas fluorido kiekis dantų pastoje yra būtinas žmonės, turintiems jautrius dantis ar sergantiems dantenų ligomis, nes fluoras padeda apsaugoti nuo emalio ir dantenų pažeidimų. Fluoras, kaip mineralas, labai svarbus augantiems vaikams, ypač jei vaiką kankina „augimo skausmai“, tačiau jie fluorą turėtų gauti su maistu arba maisto papildais, o ne dantų pastos pavidalu“, – pabrėžia vaistininkė.
Anot jos, dažniausiai žmonės perdėtai bijo dantų pastos su fluoru dėl galimo toksiško jo poveikio, nors ta baimė yra nepagrįsta – jei dantų pastą jie gerai išskalauja po valymo ir nenuryja bei naudoja tinkamą dantų pastos kiekį, fluoro perdozuoti neįmanoma.
„Kitas kraštutinumas – klientai neretai ieško dantų pastos su pačiu didžiausiu fluorido kiekiu, nors pagal jų poreikius ir dantų būklę užtenka vidutinės fluorido koncentracijos norint turėti sveikus dantis bei dantenas“, – dalijasi pavyzdžiu R. Janulytė.
Kaip problemą ji įvardija tai, kad labai dažnai dantų pastos pasirinkimas paliekamas asmeniniam žmogaus apsisprendimui pagal jo norus ir lūkesčius, lyg tai būtų ne itin svarbus kasdienės higienos rutinos elementas. Dėl šios priežasties daugelis žmonių dantų pastą renkasi pagal prekės ženklo populiarumą ar ant pakuotės išvardintas savybes: balinanti, antibakterinė, skonį ir kvapą ir kt.
„Labai svarbu lankantis pas gydytoją odontologą ar burnos higienos specialistą jų pasiteirauti, kokia pasta geriausiai tiktų pagal esamą dantų ir dantenų būklę bei geriausiai atitiktų kasdienius poreikius“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Širdies ir kraujagyslių ligos – sveikatos sutrikimas, kasmet nusinešantis daugiausia žmonių gyvybių.
Kitas faktas
Komentarai