Nuo nelaimingų atsitikimų visiškai apsisaugoti neįmanoma, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą. Deja, daugelis mano, kad viską daro teisingai, ir joks pavojus negresia – o juk padaryta žala gali būti nepataisoma. Štai pačios dažniausios klaidos.
Depresija – sunki liga, galinti baigtis tragiškai. Deja, dažnai nesugebame tinkamai įvertinti depresijos gniaužtų stiprumo, todėl tik atsainiai numojame ranka, tarstelėdami “Ai, praeis...”.
Kas per vieni tie antioksidantai, su kuo valgomi (o jei tiksliau – kur galima jų rasti ir kiek jie kainuoja) – galvosūkis, neduodantis ramybės besirūpinantiems savo sveikata. Paslaptingų laisvųjų radikalų baimė verčia žmones dar ankstyvoje jaunystėje gelbėtis nuo nepageidaujamos ir grėsmingai artėjančios senatvės.
Ši keista nuotrauka internete atsidūrė visai neseniai, bet ji jau spėjo sukelti daug ginčų, ją apipynė gandais. Atrodo ji, žinoma, ne visai įprastai, tačiau jos tikroji istorija bus artima daugeliui moterų.
Reumatoidinis artritas pažeidžia ne tik sąnarius, bet ir kitus vidaus organus, todėl jį galima pelnytai laikyti viena klastingiausių sąnarių ligų. Ką apie ją reikia žinoti?
Mūsų šalyje, kaip rodo Lietuvos osteoporozės fondo duomenys, šia liga serga 200-250 tūkst. žmonių arba 10-12 proc. šalies gyventojų. Moterims jos rizika net 6 kartus didesnė, negu vyrams. Ką dar apie ją reikia žinoti?
Šiandien daug kalbama apie alkoholio žalą apskritai. O ką galima pasakyti apie lietuvių girtuokliavimo įpročius? Ką rodo statistika?
Pasaulyje neatsirastų nė vieno, kuris visiškai nieko nebijotų. Savų baimių ir fobijų turime visi. Kartais tie jausmai būna tokie stiprūs, kad kliudo siekti savų tikslų ir gyventi apskritai... Ką daryti? Elgtis priešingai – perlipti per save ir eiti tikslo link. Siūlome pažiūrėti motyvuojantį video apie tai, kaip kovoti su savo baimėmis.
Dėl šąlančių kojų bent retkarčiais pasiskundžia daugelis – ir nepadeda nei šiltos kojinės, nei antklodės... Kokios šio reiškinio priežastys ir ką reikėtų daryti?
Kai kurie susitikimai ir pažintys kardinaliai keičia mūsų gyvenimą. Vieni į jį atneša laimės ir džiaugsmo, kiti – išmėginimų ir patirties... Vienaip ar kitaip tie, su kuriais susikerta mūsų keliai, palieka pėdsaką mūsų širdyse.
Su gydytoja Ieva Bogdanovičiūte–Homoudeh kalbamės apie dantų nusidėvėjimo priežastis ir gydymą.
Senatvė ir oro permainos – ne vienintelės sąnarių skausmų priežastys. Su šia problema susiduria ir jaunuoliai, ir netgi vaikai. Ką reikia žinoti apie reumatoidinį artritą?
Krūties vėžys kasmet nusineša daugybę gyvybių. Ši klastinga liga yra dažniausia moterų mirčių nuo vėžio formų priežastis, bet kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
Lietuvos vaikai – patyčių skatintojai ir aukos, vieni nelaimingiausių pasaulyje, tėvai skiria vaikams mažiau nei 10 minučių per dieną. Panašu, kad auginame liūdną kartą, tačiau viską galima po truputį keisti. Kampanija „Už aktyvias šeimas“ kviečia pradėti spręsti šias problemas nuo šeimų.
Dantų gydymas gali paploninti jūsų piniginę. Daug pigiau ir paprasčiau būtų su dantų problemomis nesusidurti išvis, o tai padaryti galima skirtingais būdais: pasirūpinus gera burnos higiena ir... mityba.
Polas Dogertis parašė jautrų laišką savo dukrai Džils. Ši gimė su Dauno sindromu ir neseniai ištekėjo.
Gamta, apdovanojusi moterį nuostabiu kūnu, gebančiu suteikti pasauliui gyvybę, natūraliai pasireiškia įvairiomis fiziologinėmis būsenomis. Menstruacijos (mėnesinės), kaip natūralus fiziologinis reiškinys vaisingo amžiaus moterims, cikliškai pasikartojantis vidutiniškai kas 4 savaites, nūdienoje neretai tampa iššūkiu. Kaip ir visa, kas natūralu, ...
Parduotuvės siūlo itin gausų pačių įvairiausių dantų šepetėlių asortimentą. Skiriasi jų forma, kietumas, spalvos ir, žinoma, kainos... Kaip nepasimesti šioje daugybėje ir išsirinkti tokį šepetėlį, kuris tiks geriausiai?
Norite pasitikrinti, ar sugebate gerai adaptuotis prie kintančių sąlygų? Tada atlikite šį paprastą testą!
Organizmui perėjimas nuo šiltos vasaros prie šalto rudens – didelis stresas. Kas pasikeičia? Kokių problemų gali kilti? Kaip savimi pasirūpinti, kad išsaugotumėte sveikatą?
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.