Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) atsiradimo eiga yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja keli veiksniai:

1. Genetinė predispozicija – dažnai sutrikimas perduodamas šeimose, todėl paveldimumas turi didelę reikšmę.


2. Smegenų vystymosi pokyčiai – sutrinka tam tikrų smegenų sričių, atsakingų už dėmesį, impulsų kontrolę ir elgesį, funkcija.


3. Neurologiniai ir cheminiai procesai – neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir noradrenalinas, pusiausvyros sutrikimai smegenyse.


4. Aplinkos veiksniai – nėštumo metu ar ankstyvoje vaikystėje patirtos traumos, toksinai ar stresai gali prisidėti prie sutrikimo vystymosi.


5. Sutrikimo požymių išryškėjimas – vaiko elgesyje pasireiškia dėmesio stoka, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.


6. Ligos progresavimas ir poveikis kasdieniam gyvenimui – simptomai gali keistis su amžiumi, tačiau sutrikimas dažnai išlieka visą gyvenimą.

Ši eiga rodo, kad ADHD yra kompleksinė būklė, kuriai įtakos turi tiek biologiniai, tiek aplinkos faktoriai.

• Genetiniai veiksniai – šeimose dažnai pasitaiko ADHD, todėl paveldimumas yra svarbus.


• Neurologiniai pokyčiai – smegenų struktūrų ir neurotransmiterių (dopamino, noradrenalino) disbalansas lemia sutrikimus dėmesyje ir elgesyje.


• Aplinkos veiksniai – nėštumo metu patirtos komplikacijos, toksinai, priešlaikinis gimdymas ar ankstyvos traumos gali prisidėti prie sutrikimo vystymosi.


• Psichosocialiniai veiksniai – stresinės šeimos ar socialinės aplinkos sąlygos gali paveikti simptomų išraišką, nors nėra tiesioginė priežastis.


• Smegenų vystymosi ypatumai – vėlyvesnis smegenų brendimas tam tikrose srityse gali prisidėti prie dėmesio ir impulsyvumo sutrikimų.

• Dėmesio sutrikimai


• Hiperaktyvumas


• Impulsyvumas


• Lengvas blaškymasis


• Sunkumai laikytis taisyklių


• Neorganizuotumas


• Užduočių neatlikimas iki galo

1. Klinikinė psichologinė ir psichiatrinė apžiūra – išsamus paciento elgesio ir emocijų įvertinimas.


2. Anamnezė – informacijos rinkimas apie vaiko vystymosi istoriją, mokymosi ir elgesio sunkumus.


3. Elgesio vertinimo skalės – naudojamos standartizuotos anketos (pvz., Conners, Vanderbilt) elgesio ir dėmesio problemoms įvertinti.


4. Kognityviniai testai – vertina intelektą, dėmesį, atmintį ir kitus pažinimo procesus.


5. Mokyklos ir šeimos stebėjimai – informacija iš mokytojų ir tėvų apie elgesį įvairiose situacijose.


6. Medicininiai tyrimai – gali būti atliekami siekiant atmesti kitas ligas ar būkles, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) gydymas yra kompleksinis ir apima kelis svarbius aspektus:

1. Medikamentinis gydymas – dažniausiai skiriami stimuliuojantys vaistai (pvz., metilfenidatas), kurie padeda pagerinti dėmesį ir sumažinti hiperaktyvumą bei impulsyvumą.


2. Psichoterapija ir elgesio terapija – skirta ugdyti savireguliaciją, mokyti elgesio valdymo strategijų ir spręsti emocinius sunkumus.


3. Šeimos ir mokyklos parama – svarbi, kad būtų sukurtos palankios sąlygos mokymuisi ir socialiniam vystymuisi.


4. Gyvenimo būdo pokyčiai – reguliari fizinė veikla, tinkama mityba ir miego režimas padeda gerinti bendrą būklę.


5. Švietimas ir konsultacijos – tiek pacientui, tiek artimiesiems suteikiama informacija apie ADHD ir jo valdymą.

Pirmiausia, gali išsivystyti mokymosi sunkumai dėl dėmesio stygiaus ir impulsyvumo, trukdantys akademinei sėkmei.

Taip pat dažnai pasireiškia socialiniai sunkumai, įskaitant santykių su bendraamžiais ir šeima problemas.

ADHD padidina elgesio problemų ir teisinių sunkumų riziką, nes impulsyvumas gali lemti rizikingą elgesį.

Gali išsivystyti emocinės sveikatos sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija ir žema savivertė.

Be to, neretai pacientai susiduria su darbo rinkos integracijos problemomis ir sunkumais užmegzti ilgalaikius santykius.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo visiškai išvengti nėra visiškai įmanoma, tačiau galima ženkliai sumažinti riziką ir palengvinti ligos eigą.

Pirmiausia labai svarbu rūpintis nėštumo metu – vengti streso, infekcijų bei kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi.

Antra, būtina atidžiai stebėti vaiko vystymąsi nuo pat ankstyvų gyvenimo etapų ir laiku pastebėti galimus dėmesio ar elgesio sutrikimus, kad būtų galima kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

Trečia, subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų funkcijas bei bendrą vaiko sveikatą, todėl šie veiksniai yra labai svarbūs.

Taip pat reikėtų skatinti socialinių įgūdžių ugdymą ir emocinį savireguliavimą, padedant vaikui mokytis valdyti savo elgesį ir bendrauti su aplinkiniais.

Be to, svarbu riboti ekrano laiką ir skatinti aktyvų žaidimą, kuris mažina dirgiklių kiekį ir gerina dėmesio koncentraciją.

Galiausiai, šeimos ir mokyklos parama yra būtina, kad vaikas augtų palankioje aplinkoje, kurioje jis būtų suprastas, palaikomas ir skatinamas vystytis.

Laikantis šių priemonių galima ženkliai sumažinti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo riziką bei pagerinti gyvenimo kokybę.