Alergija aplink akis

1. Kontaktas su alergenu: oda arba gleivinė aplink akis pirmą kartą susiduria su alergenais (pvz., žiedadulkėmis, kosmetika, dulkėmis).


2. Jautrinimas: imuninė sistema atpažįsta alergeną kaip pavojingą ir pradeda gaminti specifinius IgE antikūnus.


3. Pakartotinis kontaktas: susidūrus su tuo pačiu alergenu, IgE antikūnai aktyvina imuninės sistemos ląsteles, ypač stiebinės ląstelės išskiria histaminą.


4. Uždegiminė reakcija: histaminas ir kitos medžiagos sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, patinimą, niežėjimą ir paraudimą aplink akis.


5. Simptomų vystymasis: uždegimas pasireiškia odos ir gleivinių pakitimais, kurie, jei alergeno vengti nevykdoma, gali būti lėtiniai ir dažnai pasikartojantys.

Alergija aplink akis atsiranda dėl padidėjusio imuninės sistemos jautrumo tam tikriems alergenams ar dirgikliams, su kuriais oda arba gleivinės sąveikauja tiesiogiai arba per orą. Pagrindinės priežastys:

• Kontaktas su alergenais: kosmetikos priemonės, akių makiažas, kremai, losjonai, kontaktiniai lęšiai ar jų priežiūros skysčiai gali sukelti alerginę reakciją.


• Aplinkos alergenai: žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ir kiti oro dalelės dažnai dirgina jautrią odą aplink akis.


• Cheminiai dirgikliai: dūmai, oro tarša, chloruotas vanduo baseinuose ar kiti cheminiai junginiai gali skatinti uždegimą.


• Imuninės sistemos sutrikimai: kai kuriems žmonėms imuninė sistema būna linkusi perdėtai reaguoti į nekenksmingus aplinkos veiksnius.


• Genetiniai veiksniai: polinkis į alergines reakcijas dažnai paveldimas ir gali pasireikšti jautrumu įvairiems alergenams.

Šie veiksniai sukelia imuninį atsaką, kuris lemia uždegimą ir alergijos simptomus aplink akis.

• Niežėjimas aplink akis


• Paraudimas ir kraujagyslių išsiplėtimas odos paviršiuje


• Patinimas arba paburkimas vokų srityje


• Ašarojimas arba per didelis akių skysčio išsiskyrimas


• Deginimo ar sudirgimo pojūtis


• Sausumas arba šiurkštumas odos aplink akis


• Kartais gali atsirasti pleiskanojimas arba odos šerpetojimas

Šie simptomai dažnai būna sezoniniai arba atsiranda po kontakto su konkrečiu alergenu.

1. Klinikinė apžiūra: gydytojas įvertina odos ir akių būklę, simptomų pobūdį bei išsidėstymą.


2. Alergijos odos dūrio testai (prick testai): padeda nustatyti konkrečius alergenius, kurie sukelia reakciją.


3. Specifinių IgE antikūnų kraujo tyrimai: nustato organizmo jautrumą tam tikriems alergenams.


4. Patch testai (kontaktinės alergijos testai): naudojami įtariant lėtinę kontaktinę dermatitą aplink akis dėl kosmetikos ar kitų medžiagų.


5. Akių paviršiaus tyrimas: gali būti atliekamas siekiant įvertinti uždegimą ar kitus pažeidimus akies srityje.


6. Simptomų ir kontaktų su alergenais dienoraštis: padeda susieti simptomus su galimais dirgikliais ar aplinkos veiksniais.

Alergija aplink akis gydoma siekiant sumažinti uždegimą, niežėjimą ir diskomfortą bei išvengti pakartotinių reakcijų. Gydymo pagrindas:

1. Alergeno vengimas: svarbiausia identifikuoti ir vengti medžiagų ar veiksnių, kurie sukelia reakciją (kosmetika, kontaktiniai lęšiai, žiedadulkės, dulkių erkutės ir kt.).


2. Vaistai nuo alergijos: dažniausiai skiriami vietiniai antihistamininiai preparatai ar kortikosteroidų kremai arba lašai, siekiant sumažinti uždegimą ir niežėjimą.


3. Dirginančių veiksnių pašalinimas: rekomenduojama vengti trynimosi, naudoti švelnias valymo priemones ir drėkiklius.


4. Akių priežiūra: jei yra akių uždegimas ar ašarojimas, gali būti skiriami specialūs akių lašai ar dirbtinės ašaros.


5. Imunoterapija: kai kuriais atvejais, ypač esant sezoninei alergijai, gali būti rekomenduojama specifinė imunoterapija (alergenų desensibilizacija).


6. Gydymo priežiūra: svarbu laikytis gydytojo nurodymų, nes netinkamas kortikosteroidų naudojimas gali sukelti šalutinių poveikių.

Negydoma ar ilgai trunkanti alergija aplink akis gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios blogina komfortą ir akių sveikatą. Pagrindinės komplikacijos:

Ilgalaikis uždegimas gali sukelti odos storėjimą ir randėjimą aplink akis, dėl ko oda tampa šiurkšti ir neelastinga.

Dažnas trynimasis ar šveitimas gali pažeisti odą ir sukelti infekcijas, kurios dar labiau apsunkina būklę. Gali vystytis kroniškas blefaritas – vokų krašto uždegimas, sukeliantis paraudimą, pleiskanojimą ir diskomfortą.

Kai kuriais atvejais ilgalaikiai uždegiminiai procesai gali paveikti ir akių paviršių, sukelti sausumo sindromą arba net regėjimo sutrikimus.

Neteisingas arba per ilgas kortikosteroidų vartojimas gali sukelti akių spaudimo padidėjimą ir išsivystyti glaukoma. Šios komplikacijos gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę ir reikalauti sudėtingesnio gydymo.

• Venkite alergenų ir dirgiklių – rinkitės hipoalerginius kosmetikos ir akių priežiūros produktus, venkite kontaktinių lęšių, jei jie sukelia reakciją.


• Laikykitės geros asmeninės higienos – reguliariai plaukite rankas ir venkite liesti akis nešvariomis rankomis.


• Saugokite akis nuo aplinkos veiksnių – dėvėkite akinius nuo saulės ar apsauginius akinius vietose, kur daug dulkių, žiedadulkių ar kitų alergenų.


• Palaikykite namų švarą – reguliariai valykite patalpas, sumažinkite dulkių erkutės kiekį, naudokite oro valytuvus.


• Venkite cheminio ir kvapų dirginimo – sumažinkite kontaktą su stipriais kvapais, dūmais ir kitomis cheminėmis medžiagomis.


• Stebėkite savo būklę ir simptomus – laiku pastebėkite alergijos požymius ir kreipkitės į gydytoją, kad pradėtumėte tinkamą gydymą.