Atviras arterinis latakas

1. Vaisiaus kraujotaka – arterinis latakas jungia aortą ir plaučių arteriją, kad kraujas apeitų neveikiančius plaučius.


2. Gimimas ir pirmas įkvėpimas – plaučiai išsiplečia, kraujyje padaugėja deguonies, pasikeičia spaudimas kraujotakoje.


3. Normalus procesas – latakas paprastai užsidaro per pirmas kelias dienas po gimimo.


4. Patologija – jei latakas neužsidaro, išlieka jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, ir tai vadinama atviru arteriniu lataku.

1. Per ankstyvas gimdymas – neišnešiotiems kūdikiams latakas dažniau neužsidaro.


2. Nepakankamas jautrumas deguoniui – kraujagyslė nereaguoja į padidėjusį deguonies kiekį po gimimo.


3. Genetiniai veiksniai – tam tikri įgimti polinkiai gali lemti neužsidarymą.


4. Nėštumo metu veikiantys išoriniai veiksniai – infekcijos, ligos ar žalingi įpročiai gali turėti įtakos.

• Greitas nuovargis net ir nedidelio krūvio metu.


• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos.


• Dusulys arba padažnėjęs kvėpavimas.


• Silpnas svorio augimas kūdikiams.


• Širdies ūžesys, kurį gydytojas išgirsta klausydamas stetoskopu.


• Padidėjusi širdies apkrova, dėl kurios ilgainiui gali vystytis širdies nepakankamumas.

1. Echokardiograma (širdies echoskopija) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis pamatyti lataką ir įvertinti kraujo tekėjimą.


2. Elektrokardiograma (EKG) – parodo širdies elektrinį aktyvumą ir galimus širdies apkrovos požymius.


3. Krūtinės ląstos rentgenograma – gali atskleisti padidėjusią širdį ar pakitimus plaučiuose.


4. Širdies ultragarsinis dopleris – padeda įvertinti kraujo tėkmės kryptį ir intensyvumą.


5. Kateterizacija – taikoma rečiau, dažniausiai prieš planuojamą intervencinį gydymą.

1. Vaistai – neišnešiotiems kūdikiams gali būti skiriami medikamentai (pvz., indometacinas ar ibuprofenas), kurie skatina latako užsidarymą.


2. Kateterizacija – minimaliai invazinė procedūra, kai per kraujagyslę įvedamas prietaisas, uždarantis lataką.


3. Chirurginė operacija – atliekama, jei kateterizacija negalima arba neefektyvi; latakas perrišamas arba užsiuvamas.

Atviras arterinis latakas, jei neuždaromas, ilgainiui gali sukelti įvairių komplikacijų.

Dėl nuolatinės kraujo tėkmės tarp aortos ir plaučių arterijos atsiranda širdies nepakankamumas, padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse ir gali išsivystyti plautinė hipertenzija.

Ilgainiui tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus ir padidintą riziką susirgti endokarditu (širdies vidinio dangalo uždegimu).

Jei latakas didelis ir užsitęsęs, gali formuotis Eisenmengerio sindromas, kai kraujo tekėjimo kryptis apsiverčia ir atsiranda lėtinis deguonies trūkumas.

Atviro arterinio latako visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes tai įgimta yda, tačiau galima sumažinti riziką.

Labai svarbu tinkamai prižiūrėti nėštumą – reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis rekomendacijų.

Reikėtų vengti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų) ir stengtis apsisaugoti nuo infekcijų nėštumo metu.

Didelę reikšmę turi lėtinių ligų kontrolė (pvz., cukrinio diabeto), nes jų nevaldymas gali didinti vaisiaus apsigimimų riziką.

Svarbu užtikrinti ir pakankamą nėščiosios mitybą bei vitaminų vartojimą, ypač folio rūgšties.