Beikerio cista

1. Sąnario sudirginimas ar pažeidimas. Dėl uždegiminių ar degeneracinių procesų kelio sąnaryje padidėja sąnarinio skysčio gamyba.


2. Skysčio kaupimasis sąnaryje. Kelio sąnario viduje susikaupia perteklinis sąnarinis skystis, kuris spaudžia sąnario struktūras.


3. Skysčio prasiskverbimas į pakinklio sritį. Per silpnesnes sąnario kapsulės vietas skystis išteka į užpakalinę kelio pusę – pakinklio duobę.


4. Cistos formavimasis. Skysčio sankaupa apribojama aplinkinių audinių, susiformuoja kapsulė – cista.


5. Cistos augimas. Jei skysčio gamyba nesumažėja, cista gali didėti ir spausti aplinkinius audinius.


6. Stabilizacija arba komplikacijos. Kai kuriais atvejais cista gali išlikti nepakitusi ar savaime sumažėti, tačiau gali ir plyšti, sukelti uždegimą ar aplinkinių audinių spaudimą.

Beikerio cista atsiranda dėl padidėjusios sąnarinio skysčio gamybos, kai kelio sąnarys yra pažeistas ar sudirgintas. Štai pagrindinės priežastys:

• Kelio sąnario uždegiminės ligos – dažniausiai osteoartritas, reumatoidinis artritas, sinovitas ar kita lėtinė uždegiminė būklė.


• Meniskų pažeidimai – plyšimai ar degeneraciniai pakitimai gali skatinti uždegimą ir skysčio kaupimąsi.


• Traumos – stiprus smūgis, patempimas ar sąnario sužalojimas gali paskatinti skysčio perteklių sąnaryje.


• Sąnario degeneraciniai pokyčiai – natūralūs nusidėvėjimo procesai, ypač vyresniame amžiuje.


• Perteklinis fizinis krūvis – ilgas stovėjimas, vaikščiojimas ar intensyvus sportas gali paūminti esamus sąnarių pakitimus.


• Pooperacinės būklės – cista gali atsirasti po kelio sąnario operacijų, jei lieka uždegimas ar skysčio perteklius.

Svarbu suprasti, kad Beikerio cista dažniausiai nėra savarankiška liga, o antrinė būklė, atsirandanti kaip kito kelio sąnario sutrikimo pasekmė.

• Gumbelis ar išsipūtimas pakinklio srityje


• Tempimo ar spaudimo jausmas už kelio


• Kelio sąstingis ar judesių apribojimas


• Skausmas, ypač lenkiant arba tiesiant kelį


• Tinimas, kuris gali plisti žemyn į blauzdą


• Kartais – cistos plyšimas su staigiu skausmu ir tinimu


• Jausmas tarsi „gumulas“ už kelio lenkimo metu


• Dažniausiai simptomai blogėja ilgai stovint, vaikštant ar sportuojant


• Gali būti besimptomė (ypač mažo dydžio cista)

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas apčiuopia pakinklio sritį, įvertina gumbelio dydį, formą, judrumą ir skausmingumą.


2. Ultragarsinis tyrimas. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas metodas – leidžia aiškiai matyti cistos buvimą, jos dydį, turinį ir atskirti nuo kitų darinių (pvz., navikų ar trombozės).


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojama esant neaiškiai diagnozei arba įtariant lydinčius kelio sąnario pažeidimus (pvz., meniskų plyšimą, artritą).


4. Kelio rentgenograma. Nors cistos tiesiogiai nemato, padeda įvertinti bendrą sąnario būklę, osteoartrito ar kitų degeneracinių pokyčių požymius.


5. Artrocentezė (sąnario punkcija). Atliekama esant dideliam tinimui ar įtariant uždegimą – ištiriamas sąnario skystis dėl infekcijos ar uždegiminės ligos.


6. Kraujo tyrimai. Gali būti atliekami siekiant nustatyti sistemines uždegimines ligas (pvz., reumatoidinį artritą).

1. Konservatyvus gydymas. Skiriami priešuždegiminiai vaistai, poilsis, šaldymas ir kompresija siekiant sumažinti skausmą bei tinimą.


2. Fizioterapija. Atliekami pratimai kelio raumenims stiprinti ir sąnario funkcijai gerinti.


3. Punkcija. Išsiurbiamas susikaupęs skystis iš cistos, dažnai suleidžiant kortikosteroidų.


4. Pagrindinės ligos gydymas. Gydomos cistą sukėlusios sąnario ligos, tokios kaip artritas ar menisko pažeidimas.


5. Chirurginis gydymas. Taikomas, kai cista didelė, atsinaujina ar sukelia komplikacijų – ji pašalinama chirurginiu būdu.

Beikerio cista gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač jei ji ilgai užsitęsia arba yra didelė. Viena dažniausių yra cistos plyšimas, kai skystis išteka į blauzdos minkštuosius audinius ir sukelia staigų skausmą, tinimą bei paraudimą, dažnai klaidingai palaikomą giliųjų venų tromboze. Taip pat gali atsirasti aplinkinių audinių spaudimas – didėjanti cista gali spausti nervus ar kraujagysles, dėl ko gali pasireikšti tirpimas, silpnumas ar kraujotakos sutrikimai apatinėje galūnėje.

Kita dažna pasekmė – judėjimo apribojimas, kai dėl cistos kelio sąnarys tampa mažiau lankstus, sunku jį visiškai sulenkti ar ištiesti. Retais atvejais galimos ir infekcinės komplikacijos, ypač jei cista plyšta ar buvo atlikta punkcija – gali išsivystyti uždegimas ar net infekcija. Jeigu pagrindinė priežastis (pvz., menisko pažeidimas, artritas) nėra gydoma, cista gali nuolat atsinaujinti, tapdama lėtine būkle.

Net jei cista yra mažesnė, ji vis tiek gali sukelti diskomfortą, tempimo jausmą ar skausmą, ypač fizinio krūvio metu. Dėl šių priežasčių svarbu ne tik stebėti cistą, bet ir gydyti pagrindinę jos atsiradimo priežastį.

Beikerio cistos galima išvengti arba sumažinti jos atsiradimo riziką, tinkamai prižiūrint kelio sąnarius ir rūpinantis bendra sąnarių sveikata.

Pirmiausia svarbu laiku gydyti sąnarių ligas, tokias kaip osteoartritas, reumatoidinis artritas ar meniskų pažeidimai. Šios būklės dažniausiai sukelia sąnarinio skysčio perteklių, dėl kurio ir formuojasi cista. Ankstyva diagnozė ir gydymas padeda išvengti uždegimo progresavimo ir skysčio kaupimosi.

Taip pat labai svarbi tinkama fizinė veikla – reguliarūs, sąnarius tausojantys pratimai padeda stiprinti aplinkinius raumenis, gerina sąnario stabilumą ir sumažina traumų tikimybę. Reikėtų vengti perteklinės apkrovos keliams, ypač staigių judesių, sunkių svorių kėlimo ar per dažno lipimo laiptais.

Ergonomiškas judėjimas – taisyklingas kūno padėties palaikymas darbe, sporte ar buityje – padeda apsaugoti kelius nuo ilgalaikio spaudimo. Taip pat verta rūpintis kūno svoriu, nes antsvoris didina kelio sąnarių apkrovą ir prisideda prie jų degeneracijos.

Galiausiai, esant ankstyviems sąnario skausmo ar tinimo požymiams, svarbu nedelsti ir konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima užkirsti kelią uždegimui ar skysčio kaupimuisi. Tinkama profilaktika padeda ne tik išvengti Beikerio cistos, bet ir apsaugoti kelio sąnarius nuo ilgalaikių pažeidimų.