Elgesio sutrikimas

1. Ankstyvi požymiai – vaikystėje pasireiškia smulkūs taisyklių pažeidimai, impulsyvumas, nesugebėjimas laikytis susitarimų.


2. Elgesio modelio stiprėjimas – problemos kartojasi ir tampa labiau pastebimos, dažnėja konfliktai su bendraamžiais, šeima ar mokytojais.


3. Socialinės adaptacijos sutrikimai – elgesys ima trukdyti sėkmingai dalyvauti ugdymo procese, palaikyti draugiškus santykius ar įsitraukti į bendruomenės veiklą.


4. Normų ir taisyklių ignoravimas – atsiranda nuoseklus, sąmoningas visuomenės normų bei įstatymų pažeidinėjimas.


5. Įtvirtėjusi elgesio schema – elgesio modelis tampa stabilus, įsitvirtina kaip asmens reakcijos į aplinką būdas, neretai tęsiantis į paauglystę ar suaugusiojo gyvenimą.

• Genetiniai ir biologiniai veiksniai – paveldimas polinkis į impulsyvumą, padidintas agresyvumas, neurologiniai ar neurocheminiai smegenų veiklos skirtumai.


• Ankstyvos raidos ypatumai – nėštumo ar gimdymo komplikacijos, ankstyva smegenų trauma, vystymosi sutrikimai.


• Šeimos aplinka – netinkami auklėjimo metodai, nuolatiniai konfliktai, smurtas šeimoje, tėvų priklausomybės ar psichikos sutrikimai.


• Socialinė aplinka – skurdas, socialinė atskirtis, priklausymas neigiamai veikiančioms bendraamžių grupėms.


• Mokyklos ir bendruomenės veiksniai – nuolatinės nesėkmės mokykloje, neadekvatus palaikymas iš mokytojų ar kitų autoritetų.


• Trauminės patirtys – patirtas smurtas, prievarta ar kitos stiprios psichologinės krizės.

• Agresyvus elgesys – fizinis ar žodinis smurtas prieš žmones ar gyvūnus.


• Turto gadinimas – tyčinis svetimo turto niokojimas ar deginimas.


• Apgaulė ar manipuliacija – melavimas, vagystės, kitų apgaudinėjimas dėl naudos.


• Taisyklių ir įstatymų pažeidinėjimas – sąmoningas socialinių normų ignoravimas.


• Pabėgimai iš namų – pasikartojantys, be pateisinamos priežasties.


• Dažni konfliktai su autoritetais – nuolatinis prieštaravimas mokytojams, tėvams ar kitiems atsakingiems asmenims.


• Impulsyvumas ir menkas savikontrolės lygis – elgesio veiksmai be pasekmių įvertinimo.

1. Psichiatro arba psichologo klinikinis pokalbis – vertinami elgesio modeliai, emocinė būsena, socialiniai įgūdžiai ir santykiai.


2. Tėvų ir mokytojų apklausos – renkami duomenys apie vaiko elgesį namuose, mokykloje ir kitose aplinkose.


3. Psichologiniai testai – intelekto, asmenybės, emocijų reguliacijos ir socialinių įgūdžių vertinimas.


4. Medicininė apžiūra – atmesti neurologinius, endokrininius ar kitus fizinės sveikatos sutrikimus, galinčius turėti įtakos elgesiui.


5. Stebėjimas natūralioje aplinkoje – vaiko ar paauglio elgesio analizė klasėje, namuose ar kitose situacijose.


6. Papildomi vertinimai – kalbos, mokymosi gebėjimų ar raidos sutrikimų patikra, jei yra įtarimų dėl gretutinių sutrikimų.

1. Psichoterapija – individuali arba grupinė kognityvinė elgesio terapija padeda keisti netinkamus elgesio modelius, ugdyti savikontrolę ir problemų sprendimo įgūdžius.


2. Šeimos terapija – stiprina šeimos ryšius, gerina tarpusavio bendravimą ir konfliktų sprendimo strategijas.


3. Tėvystės įgūdžių mokymai – moko tėvus nuosekliai taikyti drausminimo, paskatinimo ir ribų nustatymo metodus.


4. Mokyklos bendradarbiavimas – individualizuotos ugdymo programos, elgesio planai ir pozityvaus elgesio skatinimas.


5. Gretutinių sutrikimų gydymas – prireikus skiriamas medikamentinis gydymas (pvz., esant ADHD, depresijai ar nerimo sutrikimui).


6. Socialinių įgūdžių lavinimas – mokoma tinkamai bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti su kitais.

Elgesio sutrikimas gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač jei nėra laiku atpažįstamas ir gydomas.

Dažna pasekmė yra mokymosi sunkumai dėl nuolatinio konfliktavimo su mokytojais, pamokų praleidinėjimo ar motyvacijos stokos.

Gali išsivystyti socialinė izoliacija, kai bendraamžiai atstumia dėl agresyvaus ar destruktyvaus elgesio.

Ilgainiui padidėja delinkventinio elgesio ir teisinių problemų rizika dėl įstatymų pažeidimų.

Dėl nuolatinio streso ir konfliktų gali atsirasti psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės.

Kai kuriais atvejais elgesio sutrikimas gali peraugti į asmenybės sutrikimus suaugus, ypač jei nebuvo suteikta tinkama pagalba vaikystėje ar paauglystėje.

Elgesio sutrikimo išvengti padeda ankstyva prevencija ir palaikanti aplinka vaiko raidai.

Svarbu užtikrinti stabilų ir saugų šeimos klimatą, kuriame būtų aiškios taisyklės, nuoseklus auklėjimas ir emocinis palaikymas.

Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymas padeda tėvams tinkamai reaguoti į vaiko elgesio sunkumus ir stiprinti pageidaujamą elgesį.

Vaikui būtina suteikti galimybę ugdyti socialinius įgūdžius – mokytis bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir valdyti emocijas.

Ankstyvas mokymosi sunkumų ar raidos sutrikimų nustatymas ir pagalba mažina frustraciją ir netinkamo elgesio riziką.

Svarbi ir mokyklos bei šeimos partnerystė, kad būtų nuosekliai taikomos elgesio skatinimo bei ribų nustatymo priemonės.

Be to, užimtumas prasminga veikla – sportas, menai, savanorystė – gali padėti nukreipti energiją teigiama linkme.