Galvos smegenų vandenė

1. Sutrikusi skysčio cirkuliacija – dėl kliūties ar pakitimų smegenų skystis negali laisvai tekėti skilvelių ir dangalų erdvėmis.


2. Sutrikusi rezorbcija – smegenų dangalai ar veninės sinusų sistemos nebesugeba pakankamai įsisavinti skysčio.


3. Perteklinė gamyba – retais atvejais skysčio pagaminama daugiau, nei organizmas gali pasišalinti.


4. Skysčio kaupimasis – jo perteklius ima didinti skilvelių tūrį ir spausti aplinkinius audinius.


5. Padidėjęs kaukolės vidaus spaudimas – augantis slėgis lemia smegenų struktūrų pasislinkimą ir funkcinius pokyčius.

Galvos smegenų vandenė atsiranda tada, kai sutrinka smegenų skysčio (likvoro) gamybos, cirkuliacijos arba rezorbcijos pusiausvyra. Šią būklę gali lemti keli pagrindiniai mechanizmai:

• Sutrikusi cirkuliacija – skysčio tėkmė užsiblokuoja dėl įgimtų defektų, navikų, uždegimų ar randų.


• Sutrikusi rezorbcija – smegenų dangalai arba veniniai sinusai nebesugeba pakankamai įsisavinti skysčio.


• Padidėjusi gamyba – retesnė priežastis, kai kraujagysliniai rezginiai gamina per daug smegenų skysčio.

Simptomai priklauso nuo amžiaus ir ligos eigos, tačiau pagrindiniai požymiai susiję su padidėjusiu kaukolės vidiniu spaudimu ir smegenų funkcijų sutrikimu.

• Galvos dydžio padidėjimas – kūdikiams dėl neužaugusių momenėlių ir siūlių.


• Galvos skausmai – dažniausiai stipresni rytais, stiprėjantys kosint ar lenkiantis.


• Pykinimas ir vėmimas – susiję su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu.


• Regėjimo sutrikimai – dvejinimasis, miglotas matymas, regos nervo pakenkimai.


• Eisenos pakitimai – nestabili, lėta, tarsi “slidinėjanti” eisena.


• Kognityviniai sutrikimai – atminties, dėmesio, mąstymo sulėtėjimas.


• Šlapimo nelaikymas – ypač vyresnio amžiaus pacientams (vadinamoji normalinio spaudimo hidrocefalija).

1. Neurologinis ištyrimas – vertinami refleksai, eisena, koordinacija, regėjimas, atmintis.


2. Galvos apimties matavimas – kūdikiams matuojamas galvos dydis, stebima augimo dinamika.


3. Ultragarsinis tyrimas (neurosonografija) – atliekamas kūdikiams per atvirą momenėlį, leidžia matyti skilvelių išsiplėtimą.


4. Kompiuterinė tomografija (KT) – nustatomas skilvelių dydis, galimi kliuviniai skysčio tekėjimui.


5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – suteikia išsamesnį vaizdą apie smegenų struktūras, cirkuliacijos sutrikimus ir galimas priežastis (navikai, cistos, randai).


6. Akių dugno tyrimas – gali parodyti padidėjusį intrakranijinį spaudimą (regos nervo disko pabrinkimą).


7. Lumbalinė punkcija – kartais atliekama spaudimui išmatuoti ir skysčio savybėms ištirti (ne visuomet tinkama, priklausomai nuo situacijos).

Svarbiausi tyrimai yra vaizdiniai metodai (KT, MRT, ultragarsas kūdikiams), kurie leidžia patvirtinti skysčio kaupimąsi ir nustatyti priežastį.

1. Chirurginis šuntavimas – dažniausiai implantuojamas ventrikuloperitoninis šuntas, kuris nukreipia smegenų skystį iš smegenų skilvelių į pilvo ertmę, kur jis natūraliai rezorbuojamas.


2. Endoskopinė trečiojo skilvelio ventrikulostomija (ETV) – minimaliai invazinė procedūra, kai padaromas mažas atviras kelias skysčio tekėjimui smegenyse, dažniausiai taikoma užtvindymo (obstrukcinės) hidrocefalijos atveju.


3. Laikinas skysčio drenažas – gali būti naudojamas ūmioms būklėms, kai reikia greitai sumažinti spaudimą kaukolės viduje.


4. Vaistinis gydymas – riboto veiksmingumo, kartais vartojami vaistai, mažinantys skysčio gamybą (pvz., diuretikai), bet jie paprastai taikomi tik laikinai.


5. Simptominis gydymas ir reabilitacija – kineziterapija, logopedo pagalba, kognityvinių funkcijų palaikymas.

Galvos smegenų vandenė, jei nėra gydoma, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Dėl nuolatinio spaudimo smegenų audiniui atsiranda smegenų pažeidimai, kurie gali lemti negrįžtamus funkcijų praradimus.

Ilgalaikis regos nervo spaudimas gali sukelti regėjimo praradimą arba aklumą.

Dėl pakitusios smegenų veiklos pasireiškia epilepsijos priepuoliai, kurie ilgainiui gali kartotis.

Pažeidus judėjimą reguliuojančias sritis atsiranda motorikos sutrikimai – pusiausvyros praradimas, eisenos pakitimai, galūnių silpnumas.

Svarbi pasekmė yra ir kognityviniai sutrikimai – atminties praradimas, sulėtėjęs mąstymas, dėmesio koncentracijos sunkumai.

Nereti ir psichikos pokyčiai, tokie kaip nuotaikų svyravimai ar asmenybės kaita.

Pažengusiose stadijose, kai spaudimas tampa labai didelis, gali kilti gyvybei pavojingos būklės, sąmonės netekimas ar net mirtis.

Galvos smegenų vandenės visiškai išvengti neįmanoma, nes ši būklė dažnai atsiranda dėl įgimtų smegenų vystymosi sutrikimų, traumų ar kitų ligų pasekmių. Tačiau yra priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką arba užkirsti kelią antrinės hidrocefalijos išsivystymui.

Svarbu rūpintis nėštumo priežiūra, vengti žalingų įpročių ir infekcijų, nes tai gali sumažinti įgimtos hidrocefalijos riziką. Reikšminga yra galvos traumų prevencija – saugos diržų naudojimas automobilyje, šalmo dėvėjimas važiuojant dviračiu ar dirbant pavojingus darbus.

Taip pat svarbu laiku gydyti galvos ir nervų sistemos infekcijas, kurios gali sukelti uždegimą bei randus, trikdančius smegenų skysčio nutekėjimą. Profilaktinė reikšmė turi ir reguliarūs sveikatos patikrinimai, leidžiantys laiku pastebėti pakitimus bei imtis priemonių.