Išorinės ausies uždegimas

1. Aplinkos ar vidinių veiksnių poveikis – ausies landą veikia drėgmė, mikrotraumos, ausų krapštukai ar svetimkūniai, dėl ko pažeidžiama apsauginė odos barjero funkcija.


2. Apsauginės aplinkos sutrikimas – sumažėja ausies landos apsauginio riebalinio ir rūgštinio sluoksnio veiksmingumas, oda tampa imlesnė mikroorganizmams.


3. Mikroorganizmų patekimas – į ausies landą patenka bakterijos, rečiau grybai, kurie pradeda daugintis.


4. Uždegiminės reakcijos pradžia – organizmo imuninė sistema reaguoja į infekciją, išsiskiria uždegiminės medžiagos, prasideda audinių paraudimas ir patinimas.


5. Uždegimo progresavimas – pažeidimas plinta, stiprėja uždegiminiai pokyčiai, formuojasi difuzinis ar lokalizuotas išorinės ausies uždegimas.

• Mikrotraumos – dažnas ausų krapštymas, svetimkūniai ar netinkamas ausų valymas pažeidžia odą.


• Drėgmės poveikis – ilgalaikis ausies landos kontaktas su vandeniu („plaukiko ausis“) silpnina natūralų apsauginį sluoksnį.


• Infekcija – dažniausiai bakterijos (pvz., Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus), rečiau grybeliai.


• Odos būklės sutrikimai – egzema, dermatitas ar psoriazė palengvina uždegimo vystymąsi.


• Apsauginio sieros sluoksnio stoka – sieros perteklius ar trūkumas sutrikdo natūralią apsaugą nuo mikroorganizmų.


• Nepalankios sąlygos – prakaitavimas, karštis, alerginės reakcijos ar ausinių/ausų kištukų naudojimas gali sudaryti tinkamą terpę uždegimui vystytis.

• Skausmas ausyje (stiprėjantis liečiant ar spaudžiant ausį, ypač ausies kaušelį ar landos sritį)


• Niežėjimas ausies landoje


• Paraudimas ir patinimas ausies landos srityje


• Išskyros iš ausies (būna skaidrios, pūlingos ar su nemaloniu kvapu)


• Klausos susilpnėjimas dėl landos susiaurėjimo ar užsikimšimo išskyromis


• Diskomforto jausmas arba pilnumo pojūtis ausyje

tariant išorinės ausies uždegimą, pirmiausia atliekama klinikinė apžiūra, tačiau prireikus pasitelkiami ir papildomi tyrimai. Svarbiausi:

1. Otoskopija – ausies landos ir būgnelio apžiūra specialiu prietaisu, leidžianti pamatyti paraudimą, patinimą, išskyras.


2. Odos ir išskyrų įvertinimas – gydytojas įvertina landos būklę, sekreto pobūdį bei kvapą.


3. Mikrobiologinis tyrimas – išskyros paimamos laboratoriniam pasėliui, jei įtariama bakterinė ar grybelinė infekcija, ypač pasikartojančiais atvejais.


4. Klausos tyrimas (audiometrija, timpanometrija) – atliekamas, jei yra klausos susilpnėjimas, norint įvertinti jo laipsnį.


5. Papildomi tyrimai – jei įtariamas lėtinis arba komplikuotas uždegimas, gali būti skiriamas galvos ir ausų srities vaizdinimas (KT ar MRT).

Išorinės ausies uždegimo gydymas priklauso nuo jo sunkumo, bet daugeliu atvejų jis yra vietinis ir gana efektyvus:

1. Ausies landos valymas – gydytojas švelniai pašalina išskyras, sierą ar pūlius, kad vaistai veiktų efektyviau.


2. Vietiniai vaistai – dažniausiai skiriami ausų lašai su antibiotikais, kartais sujungti su kortikosteroidais, kad sumažintų uždegimą ir patinimą.


3. Priešgrybeliniai preparatai – naudojami, jei uždegimą sukėlė grybeliai.


4. Skausmo malšinimas – skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, paracetamolis).


5. Sausa aplinka – rekomenduojama saugoti ausį nuo vandens (maudantis naudoti ausų kištukus, vengti plaukimo iki pasveikimo).


6. Sisteminiai antibiotikai – vartojami tik sunkiais, išplitusiais ar komplikuotais atvejais.

Viena dažniausių yra uždegimo išplitimas į gilesnius audinius – infekcija gali pereiti į vidurinę ausį ar aplinkinius minkštuosius audinius. Kartais vystosi lėtinis uždegimas, kuris pasikartoja ir ilgainiui pažeidžia ausies landos odą. Užsikimšus ausies landai, atsiranda laikinas klausos susilpnėjimas.

Rimtesniais atvejais gali išsivystyti furunkulas (lokalus pūlinys) ausies landoje. Imunitetą nusilpninusiems žmonėms pavojinga komplikacija yra piktybinis išorinis otitas – infekcija, išplintanti į kaukolės pamato kaulus ir sukelianti sunkų, gyvybei grėsmingą procesą.

Išorinės ausies uždegimo galima išvengti laikantis paprastų higienos ir priežiūros priemonių. Pirmiausia svarbu tinkamai prižiūrėti ausis – vengti gilaus valymo ausų krapštukais ar kitais daiktais, nes tai pažeidžia odą ir skatina infekciją.

Reikėtų saugoti ausis nuo perteklinės drėgmės, ypač po maudynių ar plaukimo – ausis gerai išdžiovinti, o linkusiems sirgti naudoti specialius ausų kištukus. Ausų sieros pašalinimą geriausia patikėti gydytojui, nes sieros sluoksnis natūraliai apsaugo nuo bakterijų ir grybelių.

Taip pat rekomenduojama vengti svetimkūnių ausyje (pvz., ausinių ar klausos aparatų ilgo dėvėjimo be pertraukų), ypač jei jie netinkamai prižiūrimi. Esant polinkiui į odos ligas (pvz., dermatitą, egzemą), svarbu laiku gydyti odos būkles, kad nesusidarytų palanki terpė uždegimui.