Lėtinis čiurnos sąnario nestabilumas

1. Pirminė trauma – įvyksta čiurnos raiščių patempimas ar plyšimas, dažniausiai pasisukus pėdai į vidų.


2. Nepilnas išgijimas – raiščiai ir minkštieji audiniai sugyja silpnesni, praranda dalį tvirtumo.


3. Pakartotiniai patempimai – dėl sumažėjusio stabilumo čiurna vėl ir vėl pasisuka, o pažeidimai kartojasi.


4. Audinių degeneracija – ilgainiui raiščiai tampa mažiau elastingi, aplinkiniai audiniai neatlieka pilnos stabilizavimo funkcijos.


5. Nuolatinis nestabilumas – susiformuoja lėtinė būklė, kai čiurna lieka nepakankamai stabili net atliekant įprastus kasdienius judesius.

Lėtinis čiurnos sąnario nestabilumas atsiranda dėl kelių veiksnių, susijusių su sąnario struktūrų pažeidimu ir nepakankamu jų atsistatymu. Pagrindinės priežastys:

• Pakartotiniai čiurnos patempimai – dažniausiai vidinio ar išorinio raiščių pažeidimai, kurie ilgainiui neatsistato iki pradinio tvirtumo.


• Nepakankamas gydymas po traumos – per anksti grįžus prie fizinio aktyvumo arba nesilaikant reabilitacijos plano, raiščiai lieka silpnesni.


• Raiščių elastingumo pokyčiai – įgimtas ar įgytas raiščių laisvumas padidina nestabilumo riziką.


• Raumenų silpnumas – nepakankamai stiprūs pėdos ir blauzdos raumenys negali kompensuoti raiščių funkcijos.


• Biomechanikos sutrikimai – netaisyklinga pėdos padėtis (pvz., plokščiapėdystė) ar netinkama avalynė skatina nestabilumą.

Lėtinio čiurnos sąnario nestabilumo požymiai dažniausiai pasireiškia po buvusių traumų ir rodo nuolatinį sąnario silpnumą. Pagrindiniai:

• Pasikartojantis čiurnos „krypimas“ – pėda lengvai pasisuka, net atliekant paprastus judesius ar vaikštant nelygiu paviršiumi.


• Nestabilumo jausmas – juntama, kad čiurna nėra tvirta, ypač sportuojant ar stovint ant vienos kojos.


• Patinimai po fizinio krūvio – čiurna linkusi tinti net po nedidelės apkrovos.


• Sumažėjęs pasitikėjimas judesiais – žmogus vengia aktyvios veiklos dėl baimės patirti dar vieną traumą.

1. Gydytojo apžiūra – vertinama čiurnos stabilumas, atliekami specialūs testai (pvz., stalčiaus testas) raiščių funkcijai įvertinti.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – leidžia tiksliai įvertinti raiščių, kremzlės, sąnario kapsulės ir aplinkinių audinių būklę.


3. Ultragarsinis tyrimas – naudingas raiščių pažeidimams ir sąnario kapsulės pokyčiams nustatyti dinaminio judesio metu.


4. Rentgenograma – padeda atmesti kaulų lūžius, deformacijas ar kitus kaulinės struktūros pakitimus.

Lėtinis čiurnos sąnario nestabilumas gydomas atsižvelgiant į jo sunkumą ir paciento aktyvumą:

1. Konservatyvus gydymas – taikomi pratimai čiurnos ir blauzdos raumenims stiprinti, pusiausvyros treniruotės, kineziterapija, ortopediniai įtvarai ar speciali avalynė, mažinanti nestabilumo epizodus.


2. Medikamentinis gydymas – esant skausmui ar uždegimui gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.


3. Chirurginis gydymas – taikomas, kai konservatyvios priemonės neveiksmingos; operacijos metu atstatomi ar sustiprinami pažeisti raiščiai, kartais atliekamos rekonstrukcinės procedūros.

Lėtinis čiurnos sąnario nestabilumas, jei laiku negydomas, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažniausiai pasireiškia pakartotiniai patempimai ir traumos, nes silpni raiščiai nebesulaiko sąnario stabiliai. Ilgainiui gali atsirasti sąnario kremzlės pažeidimai ir ankstyva artrozė, dėl kurios vystosi nuolatinis skausmas ir judesių ribotumas. Kartais išsivysto lėtinis tinimas ir uždegimas, apsunkinantis kasdienę veiklą.

Dėl nuolatinių pažeidimų čiurna tampa vis silpnesnė, o tai lemia raumenų disbalansą ir eisenos pakitimus. Galiausiai ši būklė gali sukelti ilgalaikį judrumo sumažėjimą bei gyvenimo kokybės prastėjimą.

Lėtinio čiurnos sąnario nestabilumo galima išvengti tinkamai prižiūrint čiurną po traumų ir stiprinant ją kasdien. Svarbiausia yra laiku ir tinkamai gydyti pirminius patempimus, kad raiščiai sugijtų pilnai. Didelę reikšmę turi reguliari mankšta ir stiprinimo pratimai, lavinantys čiurnos, pėdos ir blauzdos raumenis bei pusiausvyrą.

Reikėtų rinktis tinkamą avalynę, užtikrinančią stabilumą ir amortizaciją, ypač sportuojant ar dirbant fiziškai. Intensyvių treniruočių metu naudinga dėvėti čiurnos įtvarus ar elastinius bintus, kad būtų išvengta pakartotinių traumų. Galiausiai svarbu palaipsniui didinti fizinį krūvį ir vengti per didelio krūvio ant neištreniruotos čiurnos.