Nėščiųjų lytinių organų infekcijos

1. Mikroorganizmų patekimas – ligą sukeliantys mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybai ar parazitai) patenka į moters lytinius organus.


2. Įsitvirtinimas gleivinėje – mikroorganizmai prisitvirtina prie makšties ar gimdos kaklelio gleivinės, pradeda daugintis.


3. Natūralios apsaugos susilpnėjimas – nėštumo metu dėl hormoninių ir imuninės sistemos pokyčių sumažėja natūralus atsparumas infekcijoms.


4. Infekcijos progresavimas – mikroorganizmai plinta lytiniuose takuose, sukeldami vietinį uždegiminį procesą.


5. Galimas poveikis nėštumui – infekcija, priklausomai nuo sukėlėjo ir lokalizacijos, gali turėti įtakos vaisiui ir nėštumo eigai.

• Imuninės sistemos pokyčiai – nėštumo metu moters imunitetas fiziologiškai nuslopinamas, kad organizmas neatmestų vaisiaus, todėl moteris tampa imlesnė infekcijoms.


• Hormonų pusiausvyros kaita – estrogenų ir progesterono lygio svyravimai keičia makšties mikroflorą bei gleivinės atsparumą.


• Makšties mikrofloros disbalansas – sumažėjus apsauginių laktobacilų kiekiui, sudaromos palankesnės sąlygos ligą sukeliantiems mikroorganizmams daugintis.


• Padidėjęs jautrumas išorės veiksniams – nėščiosios organizmas jautriau reaguoja į higienos, mitybos, lytinių santykių ar kitus aplinkos veiksnius.


• Kontaktas su sukėlėjais – infekcijos gali būti perduodamos lytiniu keliu arba atsirasti iš endogeninių (pačios moters organizme esančių) mikroorganizmų.

Nėščiųjų lytinių organų infekcijų simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo infekcijos rūšies ir eigos:

• Pakitusios makšties išskyros – gausesnės, pakitusios spalvos, nemalonaus kvapo ar neįprastos konsistencijos.


• Niežėjimas ir deginimas – nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje, ypač sustiprėjantys po šlapinimosi ar santykių.


• Paraudimas ir patinimas – gleivinės sudirginimas, audinių paburkimas.


• Skausmas lytinių santykių metu – diskomfortas ar skausmingumas dėl uždegimo.


• Šlapinimosi sutrikimai – deginimo ar skausmo pojūtis šlapinantis, dažnesnis poreikis.


• Pilvo apačios maudimas – kartais juntamas nestiprus skausmas ar spaudimas apatinėje pilvo dalyje.

Įtariant nėščiųjų lytinių organų infekcijas, atliekami keli pagrindiniai tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti sukėlėją ir įvertinti infekcijos poveikį:

1. Ginekologinė apžiūra – gydytojas įvertina makšties ir gimdos kaklelio gleivinę, išskyrų pobūdį, sudirginimo požymius.


2. Mikroskopinis makšties išskyrų tyrimas – nustatoma mikrofloros sudėtis, grybeliai, bakterijos, uždegiminės ląstelės.


3. Makšties išskyrų pasėlis – leidžia išauginti infekcijos sukėlėją ir nustatyti jo jautrumą antibiotikams ar priešgrybeliniams vaistams.


4. PGR tyrimai (polimerazės grandininės reakcijos) – labai tikslūs testai specifiniams lytiškai plintantiems sukėlėjams (chlamidijoms, gonokokams, trichomonoms, ŽPV, herpes virusui) nustatyti.


5. Šlapimo tyrimas – atliekamas įtariant šlapimo takų infekciją, kuri gali būti susijusi su lytinių organų uždegimu.


6. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas (uždegimo požymiai), taip pat gali būti atliekami serologiniai tyrimai sifiliui, ŽIV, hepatitui B ir C nustatyti pagal nėščiųjų patikros programą.

Nėščiųjų lytinių organų infekcijos gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui:

• Motinai – didesnė priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo, priešlaikinio gimdymo, pogimdyminio endometrito, šlapimo takų infekcijų bei dubens uždegiminių ligų rizika.


• Vaisiui ir naujagimiui – galimi vaisiaus vystymosi sutrikimai, intrauterinė infekcija, mažas gimimo svoris, įgimtos infekcijos, naujagimio sepsis ar kvėpavimo problemos po gimimo.

• Reguliari nėščiųjų priežiūra – lankytis pas gydytoją pagal nustatytą grafiką, atlikti rekomenduojamus tyrimus infekcijoms nustatyti.


• Tinkama asmens higiena – palaikyti švarą lytinių organų srityje, vengti agresyvių higienos priemonių, dėvėti natūralaus pluošto apatinius.


• Saugūs lytiniai santykiai – vengti atsitiktinių santykių, naudoti apsaugos priemones, jei partnerio infekcijos statusas nežinomas.


• Partnerio sveikatos priežiūra – jei nustatoma infekcija, svarbu gydyti ir partnerį, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.


• Imuniteto stiprinimas – subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas pagal galimybes padeda palaikyti natūralią organizmo apsaugą.


• Informuotumas – žinoti pagrindines infekcijų rizikas ir simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją.