Orchitas

1. Užkrato patekimas į organizmą: dažniausiai infekcija patenka per šlapimo takus, kraują arba tiesiogiai iš aplinkinių audinių (pvz., prostatos, prielipo).


2. Infekcijos išplitimas į sėklidę: mikroorganizmai (dažniausiai virusai ar bakterijos) pasiekia sėklidės audinius ir sukelia vietinį uždegimą.


3. Imuninės sistemos reakcija: į uždegimo vietą pritraukiamos imuninės ląstelės, kurios pradeda kovoti su infekcija, išskiria uždegimą skatinančias medžiagas.


4. Audinių pakitimai: dėl uždegiminės reakcijos sėklidė patinsta, gali padidėti kraujotaka, atsiranda spaudimas aplinkiniams audiniams.


5. Uždegimo išplitimas arba nuslūgimas: jei gydymas nepradedamas laiku, uždegimas gali plisti į prielipą ar kitus audinius; tinkamai gydant – pamažu slūgsta ir audiniai atsistato.

• Virusinės infekcijos: dažniausia priežastis – kiaulytė (epideminis parotitas), ypač jei ja susergama paauglystėje ar suaugus.


• Bakterinės infekcijos: infekcija gali kilti dėl lytiškai plintančių ligų (pvz., chlamidiozės, gonorėjos) arba išplisti iš šlapimo takų ar prostatos.


• Lytiniu keliu plintančios ligos: ypač dažnos jaunesniems, lytiškai aktyviems vyrams.


• Šlapimo takų infekcijos: dažnesnės vyresniems vyrams, ypač sergantiems prostatos padidėjimu ar turintiems šlapinimosi sutrikimų.


• Traumos ar medicininės procedūros: mechaninis pažeidimas, pvz., po kateterizacijos ar chirurginių intervencijų, gali sukelti uždegiminę reakciją.


• Autoimuninės reakcijos: retais atvejais organizmas pats ima atakuoti sėklidžių audinį kaip „svetimą“.

Šie veiksniai gali veikti atskirai arba kartu, sukeldami sėklidės audinių uždegimą.

• Skausmas sėklidėje


• Sėklidės patinimas


• Kapšelio paraudimas


• Karščiavimas


• Šaltkrėtis


• Diskomfortas vaikštant


• Pykinimas (kartais)

1. Fizinis apžiūrėjimas: gydytojas įvertina sėklidės dydį, skausmingumą, paraudimą ir patinimą.


2. Šlapimo tyrimas: padeda nustatyti, ar yra šlapimo takų infekcija.


3. Šlapimo pasėlis: identifikuoja bakterijas ir nustato jų jautrumą antibiotikams.


4. Kraujo tyrimai: rodo bendrą uždegimą (padidėjęs leukocitų kiekis, CRB).


5. Ultragarsinis tyrimas su Dopleriu: tiksliai įvertina sėklidžių kraujotaką ir atskiria orchitą nuo kitų būklių (pvz., sėklidės sukimosi).


6. Lytiniu keliu plintančių ligų testai: jei įtariama infekcija, perduodama per lytinius santykius (pvz., chlamidijos, gonorėja).

Orchitas gydomas priklausomai nuo jo priežasties – virusinės ar bakterinės. Gydymas paprastai apima šias priemones:

1. Poilsis ir fizinio krūvio vengimas: svarbu ilsėtis, gulėti ir išlaikyti kapšelį pakeltą, kad sumažėtų patinimas.


2. Šaltieji kompresai: dedami ant kapšelio kelioms minutėms kelis kartus per dieną, kad mažintų uždegimą ir skausmą.


3. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo: vartojami nesteroidiniai vaistai (pvz., ibuprofenas) skausmui ir tinimui mažinti.


4. Antibiotikai: skiriami, jei orchitą sukėlė bakterijos – dažniausiai kartu gydomas ir galimas prielipo (epididimo) uždegimas.


5. Lytinių partnerių gydymas: jei priežastis – lytiškai plintanti liga, būtina gydyti ir partnerį.


6. Gydymas nuo viruso: jei priežastis virusinė (pvz., kiaulytės), skiriamas simptominis gydymas – poilsis, skausmo malšinimas, skysčiai.

Dėl gydymo visada būtina kreiptis į gydytoją – savarankiškai gydytis nerekomenduojama.

Negydomas arba sunkios eigos orchitas gali sukelti įvairių komplikacijų. Viena dažniausių – sėklidės atrofija, kai dėl uždegimo pažeista sėklidė sumažėja ir praranda funkcionalumą.

Kita rimta pasekmė – vaisingumo sutrikimai, ypač jei orchitas buvo abipusis ar susijęs su kiaulytės virusu.

Uždegimas taip pat gali pereiti į lėtinį orchitą, kai simptomai išlieka ilgą laiką arba periodiškai atsinaujina. Kai kuriais atvejais išsivysto abscesas – pūlinys sėklidėje, reikalaujantis chirurginio gydymo.

Be to, orchitas gali sukelti epididimitą – prielipo uždegimą, jei infekcija išplinta. Kai šios būklės paliekamos be tinkamo gydymo, gali kilti ilgalaikės pasekmės reprodukcinei ir bendrai vyrų sveikatai.

Orchito galima išvengti laikantis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios padeda sumažinti infekcijos riziką ir apsaugoti lytinę bei šlapimo sistemą.

Pirmiausia svarbu vengti lytiškai plintančių infekcijų, todėl rekomenduojama turėti saugius lytinius santykius ir naudoti prezervatyvus.

Taip pat būtina gydyti šlapimo takų infekcijas laiku, kad jos neišplistų į sėklides ar kitas aplinkines struktūras.

Skiepijimas nuo kiaulytės yra viena veiksmingiausių priemonių virusinio orchito prevencijai, ypač vaikystėje. Reikėtų vengti sėklidžių traumų, ypač sportuojant ar dirbant fizinį darbą – tam gali padėti apsauginės priemonės.

Taip pat svarbu laikytis higienos, ypač intymioje srityje, kad sumažėtų bakterinių infekcijų tikimybė.

Jei atsiranda skausmas ar diskomfortas kapšelio srityje, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad uždegimas būtų diagnozuotas ir gydomas anksti.