Pankreatitas

1. Virškinimo fermentų suaktyvėjimas – fermentai pradeda veikti kasos viduje, o ne žarnyne.


2. Kasos audinio pažeidimas – fermentai ardo liaukos ląsteles ir struktūras.


3. Uždegimo vystymasis – audinių pažeidimas sukelia patinimą, paraudimą, galimą kraujavimą.


4. Plitimas į aplinkinius audinius – uždegimas gali apimti gretimas struktūras ir organus.


5. Ūminės formos atveju – procesas vyksta greitai ir intensyviai, gali sukelti sisteminį uždegiminį atsaką.


6. Lėtinės formos atveju – uždegimas kartojasi, audiniai randėja, kasa kietėja, silpnėja jos funkcija.


7. Ilgalaikės pasekmės – virškinimo sutrikimai, hormonų gamybos sumažėjimas, galimas cukrinis diabetas.

• Tulžies pūslės akmenys – jie gali užblokuoti kasos lataką, sutrikdydami fermentų nutekėjimą.


• Alkoholio vartojimas – ilgalaikis ir gausus vartojimas dažnai sukelia kasos uždegimą, ypač lėtinę formą.


• Pilvo traumos – smūgiai ar chirurginės intervencijos gali tiesiogiai pažeisti kasos audinius.


• Tam tikri vaistai – kai kurie medikamentai gali sukelti kasos uždegimą kaip šalutinį poveikį.


• Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje – ypač esant labai aukštoms reikšmėms.


• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali pažeisti kasą.


• Įgimti kasos latakų pakitimai – anatomijos anomalijos gali trukdyti normaliai fermentų tėkmei.


• Navikai – kasos ar aplinkinių audinių augliai gali užspausti latakus.

• Stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas – dažnai plintantis į nugarą, sustiprėjantis po valgio.


• Pykinimas ir vėmimas – lydintys skausmą ir dažnai nesuteikiantys palengvėjimo.


• Karščiavimas – rodo uždegiminį procesą.


• Pilvo pūtimas – dėl sutrikusio virškinimo ir uždegimo.


• Greitas pulsas – gali būti susijęs su skausmu, karščiavimu ar organizmo atsaku į uždegimą.


• Viduriavimas ar riebios išmatos – ypač lėtinės formos atveju, kai trūksta virškinimo fermentų.


• Svorio kritimas – dėl prasto maistinių medžiagų pasisavinimo lėtinio uždegimo metu.

1. Kraujo tyrimai – amilazės ir lipazės koncentracijos nustatymas (dažniausiai būna padidėjusios), taip pat kepenų fermentų, trigliceridų, gliukozės kiekio vertinimas.


2. Pilvo echoskopija – padeda aptikti tulžies pūslės akmenis, kasos padidėjimą ar latakų užsikimšimą.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliai įvertina kasos uždegimo mastą, galimas komplikacijas, nekrozės ar skysčių sankaupas.


4. Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) – leidžia tiksliai įvertinti kasos ir tulžies latakus.


5. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – diagnostinis ir kartu gydomasis tyrimas latakų obstrukcijai pašalinti.


6. Išmatų tyrimas – lėtinio pankreatito atveju vertinamas riebalų kiekis, siekiant nustatyti virškinimo fermentų nepakankamumą.

• Hospitalizacija ir stebėjimas – dauguma ūminio pankreatito atvejų gydomi ligoninėje, kad būtų galima kontroliuoti būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms.


• Poilsis kasai – kelioms dienoms nutraukiamas maisto vartojimas per burną, leidžiami skysčiai ir maistinės medžiagos į veną, kad kasa nebeprodukuotų fermentų.


• Skausmo malšinimas – skiriami stiprūs analgetikai skausmui kontroliuoti.


• Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atstatymas – intraveniniai skysčiai padeda palaikyti kraujotaką ir organų funkciją.


• Priežasties pašalinimas – tulžies akmenų šalinimas, trigliceridų kiekio mažinimas, vaistų keitimas ar alkoholio atsisakymas.


• Antibiotikai – skiriami tik esant infekcijos požymiams ar komplikacijoms.


• Mitybos atstatymas – po ūmaus periodo palaipsniui pradedama vartoti lengvai virškinamą, mažai riebalų turintį maistą.


• Chirurginės ar endoskopinės intervencijos – taikomos esant komplikacijoms, pvz., abscesams, nekrozei ar latakų obstrukcijai.

Pankreatitas gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios kartais kelia pavojų gyvybei.

Dėl stipraus uždegimo gali išsivystyti kasos nekrozė, kai audiniai žūva, sudarydami palankias sąlygas infekcijai.

Dažna komplikacija yra pseudocistų susidarymas – skysčio sankaupos, galinčios plyšti ar užsikrėsti.

Uždegimas gali plisti į visą organizmą, sukeldamas sepsį ar sisteminis uždegiminį atsaką, o kartu ir ūminį kvėpavimo distreso sindromą.

Lėtinio pankreatito atveju ilgainiui vystosi kasos nepakankamumas, dėl kurio blogai pasisavinamos maistinės medžiagos, atsiranda cukrinis diabetas.

Taip pat gali padidėti kraujo krešulių formavimosi rizika ir pažeidimai kituose organuose, pavyzdžiui, inkstuose ar kepenyse.

Pankreatito riziką galima sumažinti imantis sveikos gyvensenos ir prevencinių priemonių.

Svarbiausia vengti gausaus ir ilgalaikio alkoholio vartojimo, nes tai viena dažniausių ligos priežasčių.

Reikėtų racionaliai maitintis – riboti riebius, sunkiai virškinamus patiekalus, palaikyti normalų kūno svorį.

Tulžies pūslės akmenų prevencija – sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė – padeda išvengti kasos latakų užsikimšimo.

Svarbu kontroliuoti trigliceridų kiekį kraujyje, ypač jei jis linkęs didėti.

Rekomenduojama atsargiai vartoti vaistus, galinčius pakenkti kasai, ir tai daryti tik pagal gydytojo nurodymus.

Taip pat verta vengti pilvo traumų ir laiku gydyti virškinimo sistemos ligas, kad būtų užkirstas kelias galimam uždegimui.