Perikoronitas

1. Maisto likučių kaupimasis – šioje uždaroje ertmėje kaupiasi maisto dalelės ir bakterijos, nes sunku pasiekti ir išvalyti šią vietą.


2. Bakterijų dauginimasis – susidaro palanki terpė bakterijoms daugintis, kas sukelia uždegiminę reakciją aplink dantį.


3. Uždegiminis procesas – dantenos parausta, patinsta, tampa jautrios ir skausmingos. Uždegimas gali išplisti į gilesnius audinius.


4. Pablogėjimas ir komplikacijos – jei uždegimas negydomas, gali išsivystyti pūlinys, skausmas didėja, gali atsirasti bendro organizmo uždegimo požymių.


5. Lėtėjimas arba progresavimas – uždegimas gali kartotis arba tapti lėtiniu, sukeldamas nuolatinį diskomfortą ir burnos sveikatos problemas.

• Netinkama danties padėtis – protiniai dantys dažnai išdygsta netaisyklingai, dėl vietos trūkumo ar kampu.


• Uždaros ertmės susidarymas – dantenos neišsiskleidžia visiškai, todėl neįmanoma tinkamai išvalyti uždaroje vietoje.


• Bakterijų kaupimasis – nevalomi maisto likučiai tampa puikia terpė bakterijų dauginimuisi ir uždegimui.


• Burnos higienos trūkumas – nepakankamas dantų ir dantenų valymas skatina bakterijų augimą.


• Imuninės sistemos reakcija – organizmo uždegiminė reakcija į bakterinę infekciją sukelia perikoronito simptomus.

Taigi perikoronitas kyla dėl sudėtingų sąlygų, leidžiančių bakterijoms daugintis uždaroje dantenų srityje aplink dalinai išdygusį dantį.

• Skausmas dantenų srityje aplink dalinai išdygusį dantį


• Dantenų patinimas ir paraudimas


• Burnos kvapo pakitimai (nemalonus kvapas)


• Ribotas burnos atvėrimas dėl skausmo


• Pūlingos išskyros iš uždegimo židinio


• Padidėję limfmazgiai po žandikauliu


• Bendras silpnumas, karščiavimas (sunkių atvejų metu)


• Diskomfortas kramtant ar liečiant uždegimo vietą

Šie simptomai gali pasireikšti ūmiai ir sukelti reikšmingą diskomfortą, todėl svarbu laiku kreiptis į odontologą.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina dantenų būklę, patinimą, paraudimą ir skausmo lokalizaciją aplink dalinai išdygusį dantį.


2. Rentgeno nuotrauka (ortopantomograma arba dantų rentgenas) – leidžia įvertinti danties padėtį, išdygimo laipsnį ir galimus gilesnius uždegimo židinius ar kaulo pažeidimus.


3. Kraujo tyrimai – jei įtariama sunki infekcija, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas uždegimo požymiams nustatyti (pvz., leukocitozė, padidėjęs uždegiminis žymuo).


4. Pūlingų išskyrų mėginio bakterinė kultūra – kartais imamas pūlių mėginys, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamą antibiotikų gydymą.

1. Šlapinimas ir higiena – burnos ertmės valymas, dantenų priežiūra, siekiant sumažinti bakterijų kiekį ir uždegimą.


2. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo – nesteroidiniai vaistai (pvz., ibuprofenas) mažina skausmą ir patinimą.


3. Antibiotikai – skiriami, jei uždegimas yra pūlingas arba plinta, ypač jei pasireiškia karščiavimas ar bendras silpnumas.


4. Chirurginis gydymas – jei uždegimas kartojasi arba yra sudėtingas, gali būti rekomenduojamas dalinis dantenų pjūvis (operacija) arba danties pašalinimas.


5. Poilsis ir burnos skalavimas antiseptinėmis priemonėmis – padeda greičiau sumažinti uždegimą ir skausmą.

Pirmiausia, uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti plačiai paplitusį veido ar kaklo uždegimą (flegmoną), kuris gali apsunkinti kvėpavimą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Kita svarbi komplikacija – pūlinio susidarymas uždegimo vietoje, kuris sukelia intensyvų skausmą ir gali reikėti chirurginio atvėrimo bei drenažo.

Uždegimas gali išplisti į limfmazgius, sukeldamas jų padidėjimą ir uždegimą (limfadenitą).

Negydant, perikoronitas gali sukelti bendrą organizmo uždegiminį atsaką, įskaitant karščiavimą, silpnumą ir net sepsį – gyvybei pavojingą būklę.

Taip pat gali išsivystyti chroninis uždegimas, kuris ilgainiui pažeidžia aplinkinius dantis ir dantenas, skatindamas dantų ėduonį ar periodontitą.

Pirmiausia labai svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, ypač jei yra rizika dalinai išdygusių dantų, tokių kaip protiniai dantys. Gydytojas gali stebėti danties išdygimą ir laiku užkirsti kelią uždegimui.

Antra, būtina laikyti gerą burnos higieną – reguliariai ir kruopščiai valyti dantis bei dantenas, naudoti tarpdančių siūlą ar specialias priemones, kad pašalintumėte maisto likučius iš sunkiai pasiekiamų vietų aplink dantis.

Trečia, svarbu vengti uždelsto dantų gydymo – jei pastebite diskomfortą ar skausmą aplink dantis, nedelsti ir kreiptis į odontologą, kad būtų užkirstas kelias uždegimui.

Ketvirta, kai kuriems pacientams gali būti rekomenduojamas profilaktinis protinių dantų šalinimas, ypač jei jie išdygsta netaisyklingai ar sukelia komplikacijų riziką.

Galiausiai, svarbu vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, kuris gali silpninti burnos gleivinės atsparumą infekcijoms.

Laikantis šių priemonių galima ženkliai sumažinti perikoronito riziką ir išlaikyti burnos sveikatą.