Pilvo sienos išvarža

1. Pilvo sienos susilpnėjimas – dėl įgimto ar įgyto raumenų bei jungiamojo audinio silpnumo atsiranda pažeidžiama vieta.


2. Padidėjęs pilvo ertmės spaudimas – kosulys, fizinis krūvis, nutukimas ar kiti veiksniai sukelia papildomą spaudimą pilvo sienai.


3. Išvaržos vartų formavimasis – pilvo sienoje susidaro plyšys ar anga, pro kurią gali prasiveržti pilvo ertmės turinys.


4. Išvaržos maišo susidarymas – pilvaplėvė išsiveržia pro išvaržos vartus ir sudaro maišelį.


5. Pilvo ertmės turinio išsiveržimas – į išvaržos maišą patenka žarnyno kilpos ar riebalinis audinys, išoriškai matomas iškilimas.

Pilvo sienos išvarža atsiranda dėl pilvo sienos silpnumo ir padidėjusio pilvo ertmės spaudimo sąveikos.

• Įgimtas pilvo sienos silpnumas – kai kuriems žmonėms pilvo sienos audiniai iš prigimties yra silpnesni, todėl išvaržos gali formuotis jaunesniame amžiuje.


• Įgytas audinių susilpnėjimas – dėl senėjimo, pooperacinių randų, traumų ar ligų pilvo raumenys ir jungiamasis audinys tampa neatsparūs.


• Padidėjęs pilvo spaudimas – kosulys, sunkus fizinis darbas, svorių kilnojimas, nėštumas, lėtinis vidurių užkietėjimas ar nutukimas sukelia nuolatinį spaudimą pilvo sienai.


• Kombinuotas poveikis – kai susilpnėjusi pilvo siena neatlaiko pakartotinio padidėjusio spaudimo, per silpniausią vietą išsiveržia pilvo ertmės turinys.

Pilvo sienos išvaržos simptomai dažniausiai susiję su matomu iškilimu ir diskomfortu:

• Iškilimas pilvo sienoje – matomas ar apčiuopiamas guzelis, kuris gali padidėti kosint, keliant svorį ar įtempiant pilvą.


• Diskomfortas ar skausmas – juntamas spaudimas, tempimas ar skausmas išvaržos vietoje, stiprėjantis fizinio krūvio metu.


• Dydžio kitimas – iškilimas gali sumažėti ar pranykti atsigulus ir padidėti stovint ar įsitempus.


• Virškinimo sutrikimai – kai kuriais atvejais gali pasireikšti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ar vidurių užkietėjimas.


• Paūmėjimo požymiai – užstrigus išvaržos turiniui atsiranda stiprus skausmas, kietas, nebesumažėjantis iškilimas, pykinimas ar vėmimas.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas apžiūri ir apčiuopia pilvo sieną, vertina iškilimą, jo dydžio pokyčius stovint, kosint ar gulint.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – padeda tiksliau įvertinti išvaržos maišo turinį, vartų dydį, diferencijuoti nuo kitų darinių.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – taikoma sudėtingesniais atvejais, kai išvarža gili, pooperacinė arba diagnozė neaiški; leidžia tiksliai nustatyti išvaržos išplitimą.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – gali būti naudojama diferencinei diagnostikai, ypač esant neaiškiems atvejams.


5. Laboratoriniai tyrimai – rutiniškai nenaudojami išvaržai nustatyti, bet atliekami prieš operaciją ar komplikacijų (užstrigimo, uždegimo) atvejais.

Pilvo sienos išvarža yra chirurginė liga, todėl pagrindinis ir vienintelis efektyvus jos gydymas – operacija. Gydymo eiga gali būti tokia:

1. Stebėjimas – taikomas tik mažoms, nesukeliančioms simptomų išvaržoms, kai nėra komplikacijų rizikos arba pacientas negali būti operuojamas dėl kitų sveikatos problemų.


2. Atvira operacija – išvaržos maišas pašalinamas ar sugrąžinamas į pilvo ertmę, sustiprinama pilvo sienos vieta naudojant paciento audinius arba specialų tinklelį.


3. Laparoskopinė operacija – minimaliai invazinė technika, kai per nedidelius pjūvius įdedamas tinklas išvaržos vartams sutvirtinti; privalumai – mažiau skausmo, greitesnis gijimas.


4. Skubi operacija – atliekama, jei išvarža užstringa ar užsispaudžia, nes kyla žarnyno nekrozės ir kitų sunkių komplikacijų pavojus.


5. Palaikomosios priemonės – specialūs diržai ar korsetai gali būti naudojami tik laikinai, jei operacija atidėta, tačiau jie neišgydo išvaržos.

Pilvo sienos išvarža, ypač negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų:

• Užstrigimas (inkarceracija) – išvaržos turinys įstringa vartų srityje ir nebesugrįžta į pilvo ertmę, sukeldamas stiprų skausmą bei žarnyno nepraeinamumą.


• Užspaudimas (stranguliacija) – sutrinka užstrigusio žarnyno ar kito organo kraujotaka, išsivysto audinių nekrozė, kyla peritonito ir gyvybei pavojingų būklių rizika.


• Žarnyno nepraeinamumas – dėl užstrigusios žarnyno kilpos sutrinka maisto ir dujų slinkimas, pasireiškia pilvo pūtimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas.


• Uždegimas – užstrigusi išvarža gali supūliuoti, sukelti infekciją ar abscesą.


• Pasikartojimas – po operacijos išvarža gali atsirasti toje pačioje vietoje, ypač jei buvo didelis defektas ar nepalankūs gijimo veiksniai.


• Gyvenimo kokybės pablogėjimas – net nesudėtingos išvaržos gali sukelti nuolatinį diskomfortą, skausmą ir fizinio aktyvumo apribojimus.

Pilvo sienos išvaržos galima išvengti stiprinant pilvo sieną ir mažinant rizikos veiksnius, kurie didina spaudimą pilvo ertmėje:

• Tinkamas fizinis krūvis – vengti labai sunkių svorių kilnojimo, o jei tenka kelti, daryti tai taisyklingai (lenkiantis per kelius, o ne per juosmenį).


• Pilvo raumenų stiprinimas – reguliari mankšta ir pratimai, kurie stiprina pilvo sienos raumenis, padeda išvengti silpnumo.


• Kūno svorio kontrolė – nutukimas didina pilvo spaudimą, todėl normalaus svorio palaikymas sumažina išvaržos riziką.


• Kovos su vidurių užkietėjimu – skaidulų gausi mityba, pakankamas skysčių kiekis, fizinis aktyvumas padeda išvengti įtempimo tuštinantis.


• Kosulio priežasčių gydymas – lėtinis kosulys nuolat didina pilvo spaudimą, todėl jį būtina kontroliuoti.


• Pooperacinė priežiūra – po pilvo operacijų svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, riboti fizinį krūvį, naudoti specialius diržus, kad nesusidarytų pooperacinės išvaržos.