Priešlaikinis placentos atsiskyrimas

1. Nėštumo metu placenta turi būti tvirtai prisitvirtinusi prie gimdos sienelės iki pat gimdymo pradžios.


2. Įvyksta dalinis arba visiškas atsiskyrimas – placenta pradeda atšokti nuo gimdos sienelės anksčiau, nei gimsta kūdikis.


3. Atsiskyrimo vietoje plyšta smulkios kraujagyslės, todėl kaupiasi kraujas tarp placentos ir gimdos sienelės.


4. Sutrinka kraujotaka – placenta nebegali tinkamai perduoti vaisiui deguonies ir maistinių medžiagų.


5. Atsiranda rizika tiek motinos sveikatai dėl kraujavimo, tiek vaisiaus gyvybei dėl nepakankamo aprūpinimo deguonimi.

Priešlaikinis placentos atsiskyrimas įvyksta dėl įvairių veiksnių, kurie sutrikdo normalų placentos prisitvirtinimą prie gimdos sienelės arba pažeidžia kraujagysles. Pagrindinės priežastys:

• Aukštas kraujospūdis – dažniausia priežastis, sukelianti placentos kraujagyslių pažeidimus.


• Pilvo trauma – smūgis, kritimas ar autoįvykis gali mechaniškai atskirti placentą nuo gimdos sienelės.


• Daugkartinis nėštumas – gimda labiau išsitempia, todėl placenta gali lengviau atsiskirti.


• Amniono skysčio kiekio pokyčiai – staigus sumažėjimas ar padidėjimas gali paveikti placentos prisitvirtinimą.


• Žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų (ypač kokaino) vartojimas didina atsiskyrimo riziką.


• Ankstesnis placentos atsiskyrimas – buvusi tokia komplikacija padidina pasikartojimo tikimybę.


• Kiti veiksniai – gimdos anomalijos, kraujo krešėjimo sutrikimai, vyresnis motinos amžius.

Šie veiksniai pažeidžia placentos prisitvirtinimo vietą ar kraujotaką, todėl placenta gali dalinai ar visiškai atsiskirti dar iki gimdymo.

Priešlaikinio placentos atsiskyrimo požymiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo atsiskyrimo dydžio bei kraujavimo intensyvumo. Dažniausiai pasireiškia:

• Kraujavimas iš makšties – gali būti gausus arba nežymus, kartais kraujas kaupiasi viduje ir išorėje nesimato.


• Pilvo ar juosmens skausmas – dažniausiai staigus, stiprus, nepalengvėjantis.


• Gimdos įsitempimas ir jautrumas – gimda gali būti kieta, skausminga liečiant.


• Dažni ar nuolatiniai gimdos susitraukimai – gali priminti priešlaikinį gimdymą.


• Vaisiaus judesių pokyčiai – vaisius juda mažiau arba judesiai visai išnyksta.


• Motinos būklės pokyčiai – galvos svaigimas, silpnumas, šoko požymiai dėl kraujo netekimo.

Šie požymiai yra pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, todėl įtarus priešlaikinį placentos atsiskyrimą būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Įtariant priešlaikinį placentos atsiskyrimą, svarbiausia yra greita motinos ir vaisiaus būklės įvertinimo diagnostika. Atliekami šie tyrimai:

• Fizinis ištyrimas – gydytojas apžiūri ir apčiuopia pilvą, įvertina gimdos įtempimą, skausmingumą, kraujavimo požymius.


• Vaisiaus širdies tonų stebėjimas (kardiotokografija, CTG) – nuolat registruojamas vaisiaus širdies ritmas, siekiant nustatyti, ar jam pakanka deguonies.


• Ultragarsinis tyrimas – padeda nustatyti placentos padėtį, atsiskyrimo vietą ir kraujo sankaupas, nors ne visada atsiskyrimas matomas aiškiai.


• Kraujo tyrimai – hemoglobino, hematokrito, kraujo grupės ir krešumo rodiklių nustatymas, kad būtų galima įvertinti kraujo netekimą ir pasiruošti galimam kraujo perpylimui.


• Motinos gyvybinių funkcijų stebėjimas – kraujospūdžio, pulso, temperatūros, sąmonės būklės kontrolė.

Šių tyrimų tikslas – kuo greičiau nustatyti atsiskyrimo mastą ir įvertinti riziką motinai bei vaisiui.

Priešlaikinio placentos atsiskyrimo gydymas priklauso nuo atsiskyrimo masto, kraujavimo intensyvumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus būklės.

1. Būklės stebėjimas – jei atsiskyrimas nedidelis, kraujavimas minimalus, vaisius jaučiasi gerai ir nėštumas dar nepasiekęs termino, moteris gali būti gydoma ligoninėje, stebima, atliekami tyrimai, skiriamas poilsis.


2. Vaistai – skiriami kraujospūdžio kontrolei, skausmui malšinti, kraujo krešėjimui įvertinti ar reguliuoti. Esant reikalui, taikoma vaisiaus plaučių brandinimo terapija (kortikosteroidai), jei nėštumas dar per ankstyvas.


3. Skubi pagalba – jei kraujavimas gausus, motinos ar vaisiaus būklė blogėja, atliekamas skubus gimdymas. Dažniausiai pasirenkama cezario pjūvio operacija, kad būtų išgelbėtos motinos ir vaisiaus gyvybės.


4. Kraujavimas ir šoko gydymas – gali prireikti kraujo perpylimo, intraveninių skysčių, intensyviosios terapijos pagalbos.

Tikslas – apsaugoti motiną nuo gyvybei pavojingo kraujo netekimo ir užtikrinti, kad vaisius gautų reikiamą pagalbą.

Galimos komplikacijos motinai:

• Stiprus kraujavimas (hemoragija), sukeliantis šoką.


• Kraujo krešėjimo sutrikimai (diseminuota intravaskulinė koaguliacija).


• Reikalinga skubi operacija arba kraujo perpylimas.


• Gimdos funkcijos pažeidimas ar, itin retais atvejais, būtinybė pašalinti gimdą.

Galimos komplikacijos vaisiui:

• Nepakankamas deguonies tiekimas (hipoksija).


• Sulėtėjęs augimas, jei atsiskyrimas nedidelis ir ilgalaikis.


• Priešlaikinis gimdymas.


• Vaisiaus žūtis, jei atsiskyrimas didelis ar visiškas.

Šios komplikacijos parodo, kodėl priešlaikinis placentos atsiskyrimas laikomas neatidėliotina akušerine būkle, reikalaujančia skubios medicininės pagalbos.

Priešlaikinio placentos atsiskyrimo visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos ir rūpinantis nėštumo priežiūra:

• Kontroliuoti kraujospūdį – reguliariai matuoti ir gydytojo pagalba valdyti hipertenziją.


• Reguliariai lankytis pas gydytoją – ankstyva priežiūra padeda laiku pastebėti rizikos veiksnius.


• Vengti žalingų įpročių – nerūkyti, nevartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų (ypač kokaino).


• Saugoti pilvą nuo traumų – segėti saugos diržą automobilyje, vengti pavojingų situacijų.


• Laiku gydyti ligas – diabetą, kraujo krešėjimo sutrikimus, kitas būkles.


• Stebėti nėštumo eigą – pastebėjus kraujavimą ar neįprastą skausmą, nedelsiant kreiptis į medikus.


• Rūpintis sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, streso mažinimas.

Šios priemonės padeda sumažinti placentos atsiskyrimo riziką ir užtikrinti saugesnę nėštumo eigą.