Rėmuo

1. Apininio stemplės sfinkterio disfunkcija. Šis raumeninis žiedas nesandariai užsidaro, leidžiant skrandžio turiniui patekti į stemplę.


2. Skrandžio rūgšties refliuksas. Skrandžio rūgštis ir fermentai patenka į stemplę, dirgina jos gleivinę.


3. Stemplės gleivinės pažeidimas. Dėl nuolatinio rūgšties poveikio gleivinė tampa uždegusi, gali vystytis ezofagitas.


4. Uždegimo progresavimas. Jei refliuksas tęstinis, gleivinės pažeidimas gali būti sunkesnis ir uždegimas gilėja.


5. Simptomų pasikartojimas. Reguliarūs refliukso epizodai sukelia pasikartojančius deginimo pojūčius krūtinėje – rėmenį.

Rėmuo atsiranda dėl skrandžio rūgšties pateikimo į stemplę, kuris sukelia gleivinės dirginimą ir deginantį pojūtį krūtinėje.

Pagrindinės priežastys:

• Apatinio stemplės sfinkterio (ASR) disfunkcija. Šis raumeninis žiedas nesandariai užsidaro arba atsipalaiduoja netinkamu metu, leidžiant skrandžio turiniui grįžti į stemplę.


• Padidėjęs skrandžio spaudimas. Nutukimas, nėštumas ar sunkus fizinis krūvis gali padidinti spaudimą skrandyje, skatindamas rūgšties refliuksą.


• Skrandžio ištuštinimo sutrikimai. Lėtas maisto virškinimas skrandyje didina skrandžio turinio laikymąsi ir refliukso riziką.


• Gyvenimo būdo veiksniai. Rūkymas, alkoholio vartojimas, riebus ir aštrus maistas, kofeinas ir stresas gali bloginti ASR funkciją.


• Kitos sveikatos būklės. Hernijos diafragmoje, skrandžio uždegimai ar kai kurios medikamentų grupės gali skatinti rėmenį.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, skatindami rūgšties patekimą į stemplę ir rėmens atsiradimą.

• Deginantis pojūtis krūtinės viduryje (dažniausiai už krūtinkaulio)


• Refliuksas – rūgštaus ar kartaus skrandžio turinio atpylimas į burną


• Skausmas arba diskomfortas ryjant


• Burnos džiūvimas arba rūgštus skonis burnoje


• Kosulys, rijimo sutrikimai ar balso pakitimai (dažnai lėtiniu refliuksu)


• Kartais kvėpavimo takų dirginimas ar dusulys

1. Klinikinė anamnezė ir apžiūra. Gydytojas išsamiai išklauso simptomus, jų trukmę, dažnumą ir ryšį su mityba ar gyvenimo būdu.


2. PAP testas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas: Nustatyti ląstelių pakitimus, jei įtariamas gimdos kaklelio vėžys ar jo priešvėžinė būklė.


3. Kolposkopija. Tiksliau įvertinti gimdos kaklelio būklę, jei randami pakitimai.


4. Biopsija. Imamas audinio mėginys pakitimams patvirtinti.


5. Endoskopija (gastroskopija). Naudojama rėmens atveju, kai reikalinga tiesioginė stemplės ir skrandžio gleivinės apžiūra bei pažeidimų nustatymas.


6. Ambulatorinis pH-metras. Matuoja rūgšties kiekį stemplėje, patvirtinant refliukso diagnozę.


7. Manometrija. Vertina apatinio stemplės sfinkterio funkciją ir stemplės motoriką.

1. Gyvenimo būdo pokyčiai yra pirmoji gydymo priemonė, apimanti vengimą riebaus, aštraus ir rūgštaus maisto, kofeino bei alkoholio, valgymą mažesnėmis porcijomis, vengimą valgyti prieš miegą, galvos pakėlimą miego metu, svorio kontrolę, rūkymo nutraukimą ir streso valdymą.


2. Vaistai, tokie kaip protonų siurblio inhibitoriai, kurie efektyviai mažina skrandžio rūgšties gamybą; H2 receptorių blokatoriai, mažinantys rūgšties išsiskyrimą; ir antacidai, greitai neutralizuojantys rūgštį ir palengvinantys simptomus.


3. Chirurginis gydymas, pavyzdžiui, fundoplikacija, taikomas retai, kai konservatyvūs metodai neefektyvūs, siekiant sustiprinti apatinį stemplės sfinkterį ir užkirsti kelią refliuksui.


4. Reguliarus stebėjimas yra svarbus siekiant įvertinti gydymo efektyvumą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.

Nuolatinis skrandžio rūgšties refliuksas į stemplę gali sukelti stemplės gleivinės uždegimą – ezofagitą, kuris pasireiškia gleivinės pažeidimu ir skausmu.

Ilgainiui uždegimas gali sukelti stemplės randėjimą ir susiaurėjimą, dėl ko pasunkėja rijimas ir atsiranda maisto užsikimšimo rizika.

Dažnas refliuksas gali lemti vadinamąjį Barreto stemplės sindromą – būklę, kai stemplės gleivinė pakeičia savo struktūrą ir tampa panaši į žarnyno gleivinę, o tai žymiai padidina stemplės vėžio riziką.

Be to, rėmuo gali sukelti kvėpavimo takų problemas, tokias kaip lėtinis kosulys, astmos paūmėjimai ar gerklės uždegimas, dėl rūgšties patekimų į kvėpavimo takus.

Nesureguliuotas rėmuo taip pat mažina gyvenimo kokybę dėl nuolatinio diskomforto, miego sutrikimų ir bendro gerovės sumažėjimo.

Laiku pradėtas gydymas yra svarbus, siekiant užkirsti kelią šiems komplikacijoms ir išlaikyti stemplės bei bendrą sveikatą.

Rėmens išvengimas dažnai susijęs su gyvenimo būdo pokyčiais ir tam tikrų rizikos veiksnių valdymu.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vengti riebaus, aštraus, rūgštaus maisto, kofeino ir alkoholio vartojimo.

Valgyti mažesnėmis porcijomis ir nevalgyti prieš pat miegą.

Laikyti galvą pakeltą miego metu, kad rūgštis nesikeltų į stemplę.

Sumažinti kūno svorį, jei yra nutukimas, nes jis didina spaudimą skrandyje.

Nutraukti rūkymą ir valdyti stresą, nes šie veiksniai silpnina apatinį stemplės sfinkterį.

Reguliariai fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas prisideda prie virškinimo sistemos sveikatos.

Laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda rėmens simptomų, siekiant anksti diagnozuoti ir gydyti ligą.

Šios priemonės padeda sumažinti rėmens dažnį ir intensyvumą bei pagerinti gyvenimo kokybę.