Sėklidės dangalų vandenė

1. Pradinis etapas – dėl sutrikusio skysčio rezorbcijos arba padidėjusios jo gamybos tarp sėklidės dangalų pradeda kauptis nedidelis kiekis serozinio skysčio.


2. Progresavimas – skysčio kiekis palaipsniui didėja, sukeldamas kapšelio tūrio padidėjimą; šiame etape būklė dažniausiai nesukelia ryškaus diskomforto.


3. Matoma deformacija – kapšelis tampa pastebimai didesnis, gali atsirasti sunkumo jausmas.


4. Stabilizacija arba tolesnis didėjimas – kai kuriais atvejais skysčio kiekis išlieka pastovus, tačiau dažniau jis didėja, dar labiau didindamas kapšelio apimtį.


5. Ilgalaikė būklė – negydoma vandenė gali užtrukti mėnesius ar metus, kartais pasiekdama tokį dydį, kad trukdo judėti ar atlikti kasdienę veiklą.

Sėklidės dangalų vandenė atsiranda, kai tarp sėklidės dangalų sutrinka skysčio pusiausvyra – jis gaminamas greičiau nei rezorbuojamas.

Įgimtos vandenės atveju dažniausia priežastis yra nevisiškas makštinio dangalo užsidarymas po gimimo. Tai leidžia pilvaplėvės skysčiui patekti į kapšelį.

Įgytos vandenės priežastys gali būti įvairios:

• Uždegimas ar infekcija (pvz., epididimitas, orchitas), sukeliantis padidėjusią skysčio gamybą.


• Trauma ar operacija kapšelio ar kirkšnies srityje, pažeidžianti skysčio rezorbcijos mechanizmą.


• Navikai sėklidėje ar aplink ją, trikdantys normalią dangalų funkciją.


• Limfinės sistemos sutrikimai, trukdantys skysčio nutekėjimui.


• Pooperacinis laikotarpis po kirkšnies išvaržos ar kitų urologinių operacijų.

• Kapšelio padidėjimas – palaipsniui didėjanti vienos arba abiejų pusių kapšelio apimtis.


• Sunkumo jausmas – pojūtis, kad kapšelis yra „pilnas“ ar sunkesnis nei įprasta.


• Matoma deformacija – aiškiai pastebimas kapšelio asimetriškumas ar forma.


• Neskausminga būklė – dažniausiai vandenė nesukelia skausmo, išskyrus atvejus, kai susikaupia daug skysčio ar yra kartu kita patologija.


• Diskomfortas judant ar sėdint – didesnio dydžio vandenė gali trukdyti fizinei veiklai ar sukelti nepatogumą sėdint.

1. Fizinė apžiūra – gydytojas įvertina kapšelio dydį, formą, konsistenciją, ar nėra skausmo bei kitų patologinių pakitimų.


2. Diafanoskopija – kapšelis apšviečiamas specialia lempa; skaidrus skystis leidžia šviesai prasiskverbti, todėl vandenė švyti.


3. Kapšelio echoskopija (ultragarsas) – patikimiausias metodas nustatyti skysčio kiekį, jo lokalizaciją, įvertinti sėklidžių struktūrą ir atmesti navikus ar kitus pakitimus.


4. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB), jei įtariama infekcija ar uždegimas.


5. Šlapimo tyrimas – padeda atmesti galimą urogenitalinės sistemos infekciją.

Ultragarsinis tyrimas yra pagrindinis diagnostikos metodas, o kiti atliekami pagal situaciją.

1. Stebėjimas – jei vandenė maža, nesukelia diskomforto ir nėra susijusi su kita patologija, ji gali būti tik stebima, ypač naujagimiams ir kūdikiams, nes įgimta forma dažnai praeina savaime per pirmuosius gyvenimo metus.


2. Punkcija – adatos pagalba pašalinamas susikaupęs skystis. Šis metodas paprastai taikomas tik laikinam palengvinimui, nes skystis dažnai vėl kaupiasi; ilgalaikio efekto nėra.


3. Chirurginis gydymas (hidrocelektomija) – efektyviausias metodas, kai pašalinamas arba suformuojamas vandenės maišas taip, kad skystis nebesikauptų. Operacija rekomenduojama, jei vandenė didelė, progresuoja, sukelia diskomfortą ar įtariama kita patologija.


4. Gretutinių ligų gydymas – jei vandenę sukėlė infekcija, trauma ar navikas, gydoma pagrindinė priežastis kartu su pačia vandenės korekcija.

Sėklidės dangalų vandenė dažniausiai yra nepavojinga, tačiau negydoma ar labai padidėjusi ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų.

Viena dažniausių yra nuolatinis diskomfortas ar skausmas, ypač jei kapšelis tampa sunkus ir didelis.

Dėl ilgalaikio spaudimo gali pasireikšti sėklidės audinio suplonėjimas arba sutrikusi kraujotaka, kas retais atvejais gali paveikti spermos gamybą ir sukelti vaisingumo problemas.

Jei vandenę sukelia infekcija, gali išsivystyti uždegimas (orchitas, epididimitas) ar pūlinys.

Labai didelė vandenė gali apriboti fizinį aktyvumą, trukdyti vaikščioti, sėdėti ar sportuoti.

Retais atvejais, jei vandenė slepia naviką, uždelsus diagnozę gali būti pavėluota pradėti onkologinį gydymą.

Sėklidės dangalų vandenės ne visada įmanoma visiškai išvengti, tačiau galima sumažinti jos atsiradimo riziką, saugant kapšelio sveikatą ir vengiant veiksnių, galinčių sukelti skysčio kaupimąsi.

Svarbu apsaugoti kapšelį nuo traumų, ypač sportuojant ar dirbant fiziškai, naudojant apsaugines priemones.

Taip pat reikėtų laiku gydyti urogenitalinės sistemos infekcijas ir uždegimus, nes jie gali lemti vandenės atsiradimą.

Profilaktiškai naudinga tikrintis pas urologą, ypač jei pastebimas kapšelio padidėjimas ar pakitusi jo forma.

Vyrams, kuriems atliktos kirkšnies ar kapšelio operacijos, svarbu laikytis pooperacinių rekomendacijų, kad būtų išvengta komplikacijų.

Be to, bendros sveikos gyvensenos įpročiai, tokie kaip imuniteto stiprinimas ir lėtinių ligų kontrolė, padeda sumažinti uždegiminių procesų riziką, kurie gali prisidėti prie vandenės formavimosi.