Skilvelių pertvaros defektas

1. Embrioninė raida – nėštumo metu formuojantis širdžiai, skilvelius skirianti pertvara nesusiformuoja visiškai.


2. Defekto susidarymas – pertvaroje lieka anga, kurios dydis gali būti labai įvairus – nuo mažos iki didelės.


3. Kraujo tėkmės pokytis – per atsiradusią angą kraujas ima tekėti tarp skilvelių, sutrikdydamas įprastą kraujotaką.


4. Širdies prisitaikymas – organizmas stengiasi kompensuoti pokyčius, tačiau ilgainiui gali atsirasti papildomas širdies darbas.

• Įgimtas vystymosi sutrikimas – pertvara tarp širdies skilvelių nesusiformuoja visiškai embriono vystymosi metu.


• Genetiniai veiksniai – tam tikri chromosomų pokyčiai ar paveldimos sindrominės ligos gali didinti riziką.


• Motinos sveikatos būklė nėštumo metu – kai kurios infekcijos, ligos ar žalingi įpročiai gali turėti įtakos širdies vystymuisi.


• Aplinkos poveikis – teratogenai, vaistai ar toksinės medžiagos nėštumo metu gali paveikti vaisiaus širdies formavimąsi.

• Dusulys – gali pasireikšti tiek ramybėje, tiek fizinio krūvio metu.


• Greitas nuovargis – ypač atliekant kasdienius ar fizinius darbus.


• Širdies ūžesys – gydytojo aptinkamas klausantis stetoskopu.


• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos – ypač vaikystėje.


• Prastas svorio augimas – kūdikiams gali būti sunkiau priaugti svorio.


• Cianozė – mėlynavimas aplink lūpas ar nagus esant didesniam defektui.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas klausosi širdies, gali nustatyti ūžesį ar kitus pakitimus.


2. Echokardiografija (širdies echoskopija) – pagrindinis tyrimas, leidžiantis matyti defekto vietą, dydį ir kraujo tekėjimo kryptį.


3. Elektrokardiograma (EKG) – parodo širdies ritmo sutrikimus ar skilvelių apkrovą.


4. Krūtinės ląstos rentgenograma – gali atskleisti širdies dydžio ar plaučių kraujotakos pakitimus.


5. Širdies kateterizacija – taikoma sudėtingesniais atvejais, kai reikia tiksliai išmatuoti spaudimą širdies ertmėse.


6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama rečiau, kai reikia detalaus širdies struktūros įvertinimo.

1. Stebėjimas – mažesni defektai kartais savaime užsidaro vaikystėje, todėl atliekama tik reguliari kardiologo priežiūra.


2. Vaistai – gali būti skiriami simptomams mažinti, pvz., širdies darbą palengvinantys ar plaučių kraujotaką reguliuojantys medikamentai.


3. Kateterinė procedūra – per kraujagyslę įvedamas specialus uždarymo įtaisas, kuriuo užkemšama anga pertvaroje.


4. Chirurginė operacija – didesni defektai, sukeliantys ryškius širdies veiklos sutrikimus, užsiuvami arba uždengiami pleistru operacijos metu.


5. Reabilitacija ir tolesnė priežiūra – po gydymo svarbu reguliariai tikrintis pas kardiologą ir stebėti širdies veiklą.

• Širdies nepakankamumas – dėl padidėjusio krūvio širdis ilgainiui nusilpsta.


• Plaučių hipertenzija – nuolatinis padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse.


• Endokarditas – širdies vidinio dangalo infekcija.


• Širdies ritmo sutrikimai – dėl pakitusios širdies struktūros gali kilti aritmijos.


• Augimo ir vystymosi sulėtėjimas – dažniau pasitaiko vaikams, turintiems didesnius defektus.


• Eisenmengerio sindromas – reta, bet sunki komplikacija, kai pakitusi kraujo tėkmė sukelia negrįžtamus pokyčius plaučių kraujotakoje.

Kadangi skilvelių pertvaros defektas yra įgimta širdies yda, visiškai jo išvengti neįmanoma. Tačiau galima sumažinti riziką ir pasirūpinti sveikesne vaisiaus raida:

• Tinkama nėštumo priežiūra – reguliariai lankytis pas gydytoją, atlikti rekomenduojamus tyrimus.


• Infekcijų prevencija – nėštumo metu vengti raudonukės ir kitų infekcijų, skiepytis pagal gydytojo rekomendacijas.


• Žalingų įpročių atsisakymas – nerūkyti, nevartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų.


• Vaistų vartojimas tik prižiūrint gydytojui – kai kurie vaistai gali turėti įtakos vaisiaus širdies vystymuisi.


• Sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, streso mažinimas.


• Genetinis konsultavimas – jei šeimoje yra įgimtų širdies ydų, rekomenduojama pasikonsultuoti dar planuojant nėštumą.