Trofinės kojų opos

1. Odos pokyčiai – pažeistoje vietoje oda tampa sausa, plona, pakinta spalva, gali išnykti plaukai.


2. Smulkūs pažeidimai – nedidelės žaizdelės ar įtrūkimai sunkiai gyja.


3. Paviršinė opa – atsiveria odos defektas, gilėjantis ir didėjantis.


4. Gilinimasis ir plitimas – pažeidžiami poodiniai audiniai, kartais raumenys ar sausgyslės, kraštai sustorėja.


5. Lėtinė stadija – žaizda negyja ilgą laiką, linkusi užsikrėsti ir kartotis.

1. Lėtinis venų nepakankamumas – dėl pažeistų veninių vožtuvų ar venų išsiplėtimo kraujas sunkiai grįžta į širdį, todėl kaupiasi kojose, didėja spaudimas kraujagyslėse ir audiniai pradeda irti.


2. Arterijų ligos – aterosklerozė ar kiti arterijų užsikimšimai mažina kraujo pritekėjimą į audinius, todėl jie negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.


3. Cukrinis diabetas – pažeidžia smulkias kraujagysles ir nervus, dėl ko sumažėja kraujotaka, prastėja žaizdų gijimas, o nejautrumas traumoms lemia nepastebėtus pažeidimus.


4. Limfos tekėjimo sutrikimai – limfedema sukelia audinių patinimą, odos storėjimą ir silpnina jos atsparumą pažeidimams.


5. Traumos ir spaudimas – ilgalaikis spaudimas, sumušimai ar įbrėžimai sunkiai gyja, ypač jei kraujotaka jau yra sutrikusi.


6. Infekcijos – bakterijų ar kitų mikroorganizmų patekimas į pažeistą odą dar labiau sulėtina gijimą ir skatina opos progresavimą.

• Odos spalvos pakitimai – rusvos, rausvos ar melsvos dėmės pažeistoje vietoje.


• Odos struktūros pokyčiai – oda tampa plonesnė, sausa, pleiskanojanti, kartais blizgi.


• Patinimas – aplinkiniai audiniai gali tinti, ypač vakare ar po ilgesnio stovėjimo.


• Skausmas ar diskomfortas – gali būti nuolatinis arba paaštrėti judant ar liečiant opą.


• Negyjanti žaizda – atsivėrusi opa ilgą laiką neužsitraukia, jos kraštai sustorėja, dugnas gali būti padengtas gelsvu ar pilku sluoksniu.


• Nemalonus kvapas – ypač jei prisideda infekcija.


• Aplinkinių audinių paraudimas ar šiluma – gali rodyti uždegimą.

1. Kojų apžiūra ir žaizdos įvertinimas – įvertinamas opos dydis, gylis, vieta, kraštai, dugnas ir aplinkinė oda.


2. Kojų kraujotakos tyrimai – doplerinis ultragarsas nustatyti venų ir arterijų praeinamumui bei kraujotakos kryptims.


3. ABI (kulno–žasto indeksas) – kraujo spaudimo matavimas kulkšnyje ir žaste, leidžiantis įvertinti arterinę kraujotaką.


4. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB), gliukozės kiekis kraujyje, lipidograma.


5. Bakteriologinis pasėlis – jei įtariama infekcija, paimamas žaizdos tepinėlis nustatyti sukėlėjui ir jo jautrumui antibiotikams.


6. Biopsija – jei yra įtarimas dėl piktybinio proceso ar netipinės opos priežasties.


7. Papildomi kraujagyslių tyrimai – angiografija ar KT angiografija, jei reikia detalesnio arterijų vaizdo prieš gydymą.

Trofinių kojų opų gydymas yra kompleksinis ir paprastai apima tiek pačios žaizdos priežiūrą, tiek pagrindinės priežasties pašalinimą:

1. Pagrindinės priežasties gydymas – veninės kraujotakos gerinimas (kompresinės kojinės, venų operacijos), arterinės kraujotakos atkūrimas (kraujagyslių plastika, stentai), gliukozės kontrolė sergant diabetu.


2. Žaizdos valymas – pašalinamas negyvybingas audinys, pūliai ar kitos apnašos, kad gijimas vyktų efektyviau.


3. Tinkami tvarsčiai – parenkami pagal opos būklę: sugeriantys, drėgmę palaikantys ar antiseptiniai.


4. Kompresinė terapija – ypač svarbi veninės kilmės opoms, padeda sumažinti tinimą ir pagerinti kraujotaką.


5. Infekcijos kontrolė – vietiniai ar sisteminiai antibiotikai, jei patvirtinta bakterinė infekcija.


6. Skausmo malšinimas – vaistais ar kitomis priemonėmis, siekiant užtikrinti paciento komfortą.


7. Gyvenimo būdo korekcija – svorio kontrolė, kojų pakėlimas ilsintis, fizinis aktyvumas pagal galimybes.


8. Chirurginis gydymas – odos transplantacija ar kitos rekonstrukcinės procedūros, jei opa labai didelė ar negyja.

Trofinių kojų opos gali sukelti įvairias komplikacijas, jei jos ilgą laiką negydomos ar gydomos netinkamai.

Viena dažniausių yra infekcija, kuri gali plisti į aplinkinius audinius ir sukelti pūlinį ar celiulitą.

Negydoma infekcija gali peraugti į kaulų uždegimą (osteomielitą), o sunkiais atvejais – į sepsį, pavojingą visam organizmui.

Dėl nuolatinio uždegimo ir audinių irimo gali išsivystyti randėjimas ir odos sustorėjimas, apribojantis galūnės judrumą.

Kai kurios lėtinės opos ilgainiui gali peraugti į piktybinį naviką (vadinamą Marjolino opa).

Be fizinių padarinių, užsitęsusios opos neretai lemia lėtinį skausmą, miego sutrikimus ir psichologinį diskomfortą, bloginantį gyvenimo kokybę.

Norint išvengti trofinių kojų opų, svarbu rūpintis kraujotaka ir bendra kojų sveikata.

Pirmiausia reikėtų prižiūrėti ir gydyti lėtines ligas, tokias kaip venų varikozė, cukrinis diabetas ar aterosklerozė.

Kasdieninė kojų odos priežiūra – drėkinimas, apsauga nuo įbrėžimų ir kitų pažeidimų – padeda išvengti žaizdelių, kurios gali virsti opomis.

Esant veninei kraujotakai sutrikimams, labai svarbi kompresinė terapija – specialios kojinės ar tvarsčiai, mažinantys tinimą ir gerinantys kraujo grįžimą.

Taip pat naudinga palaikyti fizinį aktyvumą, vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, o ilsintis – pakelti kojas aukščiau širdies lygio.

Svarbu laiku gydyti infekcijas ir odos pažeidimus, kad jie neprogresuotų į gilias žaizdas.

Galiausiai, būtina reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei yra rizikos veiksnių, kad problemos būtų nustatytos ir sprendžiamos ankstyvoje stadijoje.