Žandikaulio sąnario išnirimas

1. Staigus sąnario pasislinkimas – apatinis žandikaulis dėl staigaus judesio ar kito poveikio pajuda iš savo įprastos padėties sąnarinėje duobėje.


2. Sąnarinių paviršių atsiskyrimas – žandikaulio galvutė pasislenka į priekį ar kitą kryptį ir praranda kontaktą su smilkinkaulio sąnariniu paviršiumi.


3. Raumenų įtempimas – aplinkiniai raumenys refleksiškai susitraukia, stengdamiesi stabilizuoti padėtį, tačiau tuo pačiu trukdo žandikauliui grįžti į vietą.


4. Padėties fiksacija – žandikaulis lieka nenormalioje padėtyje, dažniausiai šiek tiek atvertas, ir negali būti uždaromas ar atidaromas įprastai.


5. Būklės užsitęsimas – jei žandikaulis negrąžinamas į vietą, gali atsirasti patinimas, raumenų spazmas ir tolimesni audinių pažeidimai.

Žandikaulio sąnarys išnyra, kai sąnarį stabilizuojančios struktūros – raiščiai, kapsulė, raumenys – negali išlaikyti apatinio žandikaulio galvutės įprastoje padėtyje sąnarinėje duobėje. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Staigus ir per didelis burnos atvėrimas – žiovaujant, valgant, juokiantis ar dainuojant.


• Tiesioginė trauma – smūgis į žandikaulį ar smakrą.


• Įprotis per daug ištiesti žandikaulį – pavyzdžiui, atidarant labai plačiai.


• Sąnario ar raiščių silpnumas – dėl įgimtų ypatumų ar jungiamojo audinio ligų.


• Sąnario degeneraciniai pokyčiai – artrozė ar kiti struktūros pakitimai.


• Neurologinės būklės – nevalingi raumenų susitraukimai (spazmai), traukuliai.


• Ankstesni išnirimai – pakartotiniai įvykiai silpnina sąnarį ir didina riziką ateityje.

• Negalėjimas užverti burnos – žandikaulis lieka atviroje arba pusiau atviroje padėtyje.


• Skausmas žandikaulio srityje – sustiprėja bandant judinti burną.


• Patinimas aplink sąnarį – gali plisti į skruostą ar smilkinį.


• Apčiuopiamas sąnario vietos pasikeitimas – galvutė jaučiama priekyje įprastos padėties.


• Žandikaulio padėties asimetrija – ypač jei išnirimas yra vienpusis.


• Kalbos ir kramtymo sutrikimai – sunku ištarti žodžius ar sukramtyti maistą.


• Padidėjęs seilėtekis – dėl negalėjimo užverti burnos.

1. Klinikinė apžiūra – įvertinama žandikaulio padėtis, judrumas, skausmo vieta ir mastas.


2. Rentgenograma – padeda nustatyti sąnario galvutės padėtį ir atmesti kaulų lūžius.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalesnį sąnario ir aplinkinių struktūrų vaizdą, ypač įtariant sudėtingą ar kartu esantį lūžį.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama, jei reikia įvertinti minkštųjų audinių, raiščių ar sąnario kapsulės pažeidimus.


5. Neurologinis įvertinimas – jei įtariami nervų pažeidimai ar neurologinės priežastys.

1. Sąnario grąžinimas į vietą (repozicija) – gydytojas, taikydamas vietinę arba bendrinę nejautrą, specialiais judesiais grąžina žandikaulio galvutę į sąnarinę duobę.


2. Imobilizacija – po repozicijos žandikaulis gali būti stabilizuojamas tvarsčiu, specialiu įtvaru ar ribojamas judesiais 1–2 savaites, kad audiniai sugytų.


3. Skausmo malšinimas – skiriami nuskausminamieji ar priešuždegiminiai vaistai.


4. Raumenų atpalaidavimas – prireikus naudojami raumenis atpalaiduojantys vaistai, ypač esant stipriam spazmui.


5. Priežasties šalinimas – jei išnirimas įvyko dėl įpročių ar struktūrinių pokyčių, pacientui patariama vengti plačiai atverti burną, koreguojamos dantų ar sąnario problemos.


6. Chirurginis gydymas – taikomas retai, dažniausiai esant pasikartojantiems ar komplikuotiems išnirimams, pavyzdžiui, sąnario kapsulės sutrumpinimas ar kitų stabilizuojančių struktūrų korekcija.

Žandikaulio sąnario išnirimas gali sukelti įvairias komplikacijas.

Viena iš jų yra pasikartojantys išnirimai, nes nusilpę raiščiai ir kapsulė sunkiau išlaiko sąnarį stabilų.

Gali atsirasti lėtinis skausmas ir sąnario judrumo apribojimas, trukdantis kalbėti, valgyti ar atlikti kitus burnos judesius.

Kai kuriais atvejais vystosi sąnario uždegimas (artritas) arba degeneraciniai pokyčiai (artrozė), sukeliantys ilgalaikius funkcijos sutrikimus.

Esant stipresniam sužalojimui, gali pasitaikyti minkštųjų audinių plyšimai ar nervų pažeidimai, sukeliantys jutimo sutrikimus veide.

Negydomas ar netinkamai gydytas išnirimas gali lemti žandikaulio formos pakitimus ir įkandimo problemų atsiradimą.

Norint išvengti žandikaulio sąnario išnirimo, svarbu saugoti sąnarį nuo per didelio krūvio ir traumų.

Reikėtų vengti per plataus burnos atvėrimo, ypač žiovaujant, juokiantis ar valgant didelius kąsnius.

Svarbu laiku gydyti žandikaulio–smilkinkaulio sąnario ligas ir stiprinti kramtomuosius raumenis atliekant specialius pratimus, jei juos rekomenduoja gydytojas.

Reikėtų saugotis veido traumų, dėvėti apsaugas sportuojant kontaktinius sportus.

Jei sąnarys jau buvo išniręs, svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl mitybos, žandikaulio judesių ir reabilitacijos.

Taip pat verta užkirsti kelią pasikartojimui gydant įgimtus ar struktūrinius sąnario nestabilumo požymius.