Jau daugelį metų girdime patarimą, kad, norėdami išlikti sveiki, per dieną turėtume nueiti bent 10 tūkst. žingsnių (atitinkamai apie 7,6 km). O ar užtektų, pavyzdžiui, 7 tūkst., o galbūt verta įveikti ir visus 15 ar 20 tūkst.? Ką svarbu žinoti apie ėjimą ir kaip tapti aktyvesniems ėjikams?
Reguliari fizinė veikla – tai neatsiejama geros savijautos dalis. Visgi dažnam iš mūsų jai vis dar pritrūksta ir laiko, ir noro. Išeitimi tapti gali reguliarus kasdienis pasivaikščiojimas – jei vaikščiojama reguliariai ir taisyklingai, tai ne tik išvalys mintis, bet ir sustiprins sveikatą. Pagrindinius šio sporto principus apžvelgė sveikatingumo...
Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką.
Kaip atrodo plokščiapėdystė, įsivaizduoti nesunku – daug ką pasako vien pavadinimas. Normali pėda turi tarytum dvi atramas, sudarančias skliautą: tai kulnas ir dalis prie kojų pirštų. Jeigu šis skliautas nusileidžia, atsiranda problemų.
Ar jums kada nors teko matyti greitai žingsniuojančius žmones, kurie atsispiria lazdomis taip, lyg slidinėtų? Jei neteko, tai greičiausiai dar teks, nes Šiaurietiškas ėjimas (Nordic walking) vis labiau populiarėja visame pasaulyje.
60 sekundžių - tiek laiko paprastai reikia kraujo ląstelei apkeliauti visą organizmą