Kaip atrodo plokščiapėdystė, įsivaizduoti nesunku – daug ką pasako vien pavadinimas. Normali pėda turi tarytum dvi atramas, sudarančias skliautą: tai kulnas ir dalis prie kojų pirštų. Jeigu šis skliautas nusileidžia, atsiranda problemų.

Atrodytų, kas čia baisaus? Bėda ta, kad ši liga nemaloni ne estetiniu požiūriu. Skliautas reikalingas tam, kad vaikščiodami išlaikytumėm pusiausvyrą, jis amortizuoja mūsų judesius. Pėda normaliai funkcionuoja tuomet, kai ją veikiantis krūvis subalansuojamas stiprių raiščių ir raumenų. Jeigu raumenys ir sausgyslės silpsta, pėda deformuojasi: padas tampa visiškai lygus, netenkama labai svarbios amortizuojamosios funkcijos.

Tokiu atveju nukenčia stuburas, kojų sąnariai. Jų paskirtis visiškai kita, todėl amortizacijos funkcijos visiškai atstoti negali. Žmogus vaikščiodamas greitai pavargsta, jam skauda pėdas, klubus, nugarą juosmens srityje.

Skausmas atsiranda tada, kai išsenka organizmo jėgos normaliai judėti. Spėja nukentėti ir kelių, ir klubų sąnariai, pakinta laikysena. Visa tai gali sukelti artrozę ir skoliozę,  nereta ir venų varikozė – šiuo atveju padėti pacientui būna ypač sunku, reikia ilgo gydymo kurso, kartais – ir chirurginės intervencijos.

Plokčiapėdystės tipai

Ši liga gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta pasitaiko gana retai. Tai – struktūrinių pėdos elementų vidinių apsigimimų pasekmė. Įgyta gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui dėl įvairių priežasčių: traumos, paralyžiaus, rachito:

• Traumos atveju plokščiapėdystės priežastimi gali būti kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių, sutvirtinančių pėdos skliautą, pažeidimai.
• Paralitinė plokščiapėdystė būdinga sergantiems poliomielitu. Priežastis – daugelio raumenų paralyžius.
• Rachitinė pasireiškia sergantiems rachitu. Ši liga sutrikdo normalų pėdos kaulų vystymąsi, jie tampa neatsparūs apkrovai. Taip pat nusilpsta raumenys ir raiščiai, pėda deformuojasi ir išsivysto ši liga.

Atskira jos forma reikėtų laikyti statinę plokščiapėdystę. Priežastys:

• paveldimumas (įgimtas raiščių silpnumas),
• pėdos ir kulkšnies raumenų bei raiščių silpnumas dėl per mažo fizinio aktyvumo (būdinga dirbantiems sėdimą darbą),
• antsvoris,
• nepatogi avalynė,
• ilgalaikė kojų apkrova (nėštumas, aukštakulniai, ilgas stovėjimas ir kt.).