Kur dėti pasenusius vaistus?

Kur dėti pasenusius vaistus?
Vaistų rūšiavimas, Kostikova Natalia | Shutterstock

Statistikos duomenimis, vaistų vartojimas ženkliai auga, taigi kasmet surenkama ir vis daugiau jų atliekų, konkrečiai Lietuvoje – per 30 tonų.

 

Daugelis žmonių reguliariai peržiūri ir tvarko namų vaistinėles, kiti šio įgūdžio nėra išsiugdę, tačiau tinkamai rūšiuodami vaistus išvengsime sveikatos problemų. Natūralu, kad ne visus vaistus spėjame suvartoti iki pasibaigiant jų galiojimo laikui, tad kyla klausimas, kur padėti senus medikamentus.

 

Be to, vartoti nebegalima ir netinkamomis sąlygomis (pavyzdžiui, ne šaldytuve ar ne specialioje pakuotėje) laikytų vaistų. Kai kurie iš jų atidarius pakuotę vartoti tinkami tik tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 1 mėn.). 

 

Kaip vaistus ir medicininės paskirties priemones išrūšiuoti, ką galima pristatyti į vaistinę ir kada gali reikėti vykti į stambiagabaričių atliekų aikštelę?

 

Kur dėti senus vaistus?

 

Į vaistines reikia pristatyti tik vaistus. Atitinkamai ant jų pakuočių yra užrašai „receptinis vaistas“ arba „nereceptinis vaistas“.

 

Vaistus nepakenkiant aplinkai ir žmonių sveikatai galima atiduoti keliais būdais:

  • Atnešti į artimiausią vaistinę. Tam, kad nereikėtų stovėti eilėje, kai kuriuose vaistinėse yra įrengtos specialios dėžės utilizuojamiems vaistams. Pageidautina, kad vaistai būtų pristatomi originaliose pakuotėse: tai vaistų tvarkymo specialistams palengvina rūšiavimą.
  • Nuvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, kuriose yra įrengtos specialios pavojingoms atliekoms skirtos talpos.
  • Galima atiduoti atliekų vežėjui, kai pagal grafiką specialiai iš gyventojų surenkamos ir išvežamos pavojingos atliekos.

 

Kaip rūšiuoti maisto papildus?

 

Maisto papildai, kosmetika bei medicininės priemonės rūšiuojami skirtingai.

 

Labai dažnai žmonės iš vaistinėlės atrenka ir į vieną maišelį sudeda visą pasibaigusio galiojimo turinį: tai vaistai, maisto papildai, kosmetika, medicininės priemonės (naudojimui nebetinkami pleistrai, tvarsčiai) ir kt.

 

Tačiau vitaminai, kosmetika, medicininės prekės grėsmės aplinkai nekelia, tad gali būti rūšiuojamos su kitomis buitinėmis atliekomis.

 

Maisto papildų rūšiavimo rekomendacijos:

  • Išpakuotos tabletės arba kapsulės išmetamos į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį;
  • Pakuotės, taip pat dėžutės ir informaciniai lapeliai gali būti išmetami į pakuočių konteinerius.

 

Kokios pavojingomis laikomos atliekos vaistinėse nepriimamos?

 

Primename, kad vaistinėse nepriimami seni gyvsidabrio ar sudužę termometrai, adatos ir švirkštai: jie priskiriami prie pavojingų atliekų, tad juos reikia atiduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms nugabenus į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

 

Kodėl vaistų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerį ar unitazą?

 

Išmetant vaistus į komunalinių atliekų konteinerį, daroma žala ne tik gamtai, bet ir patiems žmonėms. 

 

Vaistų gamyboje naudojamos tirpios cheminės medžiagos, galinčios užteršti dirvožemį bei gruntinius vandenis, tad vaistų negalima mesti ne tik į konteinerius, bet ir į unitazus.

 

Antibiotikų ir kitų preparatų veikliosioms medžiagoms patekus į aplinką su jomis susiduria bakterijos, grybeliai ir kiti mikroorganizmai. Nuolatinis kontaktas su nedidelėmis vaistų dozėmis sukuria selekcinį spaudimą: jautresni mikrobai žūva, o stipresni išgyvena ir įgauna didesnį atsparumą vaistams. Taip atsparūs mikrobai plinta dirvožemyje ir vandenyje, o patekę į žmonių ar gyvūnų organizmus sukelia ligas, kurias sudėtingiau įveikti turimais vaistais.

 

Ką daryti, jei vaistinė nepriima senų vaistų?

 

Jeigu vaistininkai atsisako priimti pasenusius vaistus, apie tai galima pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

 

O tuo metu vaistus galite nunešti į kitą vaistinę.

 

Kaip dažnai reikėtų peržiūrėti namų vaistinėlės turinį?

 

Namų vaistinėlės turinį rekomenduojama peržiūrėti ir nebenaudojamus vaistus bei kitas priemones atrinkti kas 6 mėn.

 

Tam, kad nepamirštumėte, tai daryti galima pagal grafiką: kas antro sezono pradžioje (pavyzdžiui, rugsėjo ir kovo mėnesiais) arba metų pradžioje ir viduryje (pavyzdžiui, sausio ir liepos mėn.). 

Komentarai

Ar žinote, kad...

40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių

Kitas faktas