Kaip pagelbėti išsausėjusioms akims?

Kad akis normaliai funkcionuotų, ji privalo būti nuolatos drėkinama. Šią funkciją atlieka ašarų plėvelė, sauganti rageną nuo išdžiuvimo. Jei akys staiga parausta, jas ima perštėti ar atrodo, kad jose pilna smėlio – tai pirmas signalas, kad akis išsausėjo.

Kodėl akys išsausėja?

Jei pakito ašarų plėvelės sudėtis ar tiesiog sumažėjo ašarų gamyba, mūsų akys iš karto į tai sureguoja. Įprastai kiekvieną kartą sumirksėjus ašarų plėvelė atsinaujina apsaugodama rageną, tačiau sutrikus jos veiklai ta apsauga susilpnėja, todėl akį gali pradėti dirginti net ir įprasčiausi dalykai: dienos šviesa, kompiuteris, vėjas ir t.t.  

Ašarų plėvelė yra sudaryti iš trijų sluoksnių. Arčiausiai akies paviršiaus glaudžiasi mucininis sluoksnis, kuris užtikrina kokybišką ašarų prikibimą prie akies paviršiaus ir kontroliuoja reikiamą klampumą. Virš jo yra vidurinysis sluoksnis sudarytas iš vandens, kuris drėkina visą akį ir saugo ją nuo įvairių patogenų. Šiuos abu sluoksnius ir pačią akį dengia lipidinis arba kitaip – riebalinis sluoksnis, apsaugantis nuo vandens išgaravimo. Kiekvienas sluoksnis atlieka savo funkciją, tačiau esant vieno sluoksnio pažeidimui, sutrinka ir kitų dviejų veikla.

Akių išsausėjimą dažniausiai jaučia vyresnio amžiaus žmonės, nes regos organai pradeda prasčiau dirbti, tačiau šis nemalonumas gresia ir jauniems žmonėms, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, užterštame ore ar prastai vėdinamose, išsausėjusiose patalpose.

Kartais akių sausumą gali paskatinti ligos ir vartojami vaistai, todėl jei pakeitus įpročius (praleidžiant mažiau laiko prie kompiuterio ir būnant gryname ore) ši problema neišsisprendžia, patariama kreiptis į medikus, kurie atliks tyrimus ir nustatys priežastis, sukėlusias akių išsausėjimą. Įprastai tokiais atvejais gydytojai tiria ašarų skysčio kiekį ir kokybę.

Štai pagrindinės akių sausumo priežastys:

• Ašarų gamybos sumažėjimas. Su amžiumi mažėja ašarų liaukų veikla, ją neigiamai paveikti gali ir hormonų pokyčiai (pvz., menopauzės metu).
• Ašarų kokybės pablogėjimas. Sutrikus riebalinio ašarų plėvelės sluoksnio veiklai ašaros gali per greitai išgaruoja.
• Ilgas žiūrėjimas į ekranus. Ilgai ir įtemptai žiūrint į ekranus (o taip pat ir skaitant, užsiimant rankdarbiais) sumažėja mirksėjimo dažnis, todėl akys mažiau drėkinamos.
• Aplinkos veiksniai. Sausas, vėjuotas oras, kondicionieriai, dulkės ar dūmai sausina akis.
• Kontaktiniai lęšiai. Ilgas jų nešiojimas (ypač jei nesilaikoma instrukcijų, lęšiai laiku nekeičiami) gali sutrikdyti natūralų akies gebėjimą save drėkinti.
• Netinkami akiniai. Dėl netinkamų akinių arba jei regėjimui susilpnėjus akiniai nėra nešiojami, žmogus labiau įtempia akis, rečiau mirksi, o tai ilgainiui lemia akių sausumą.
• Ligų ir medikamentų poveikis. Kai kurios ligos (pvz., Sjogreno sindromas) arba vaistai (antihistamininiai, antidepresantai ir kt.) mažina ašarų gamybą.
• Blefaritas ar kitos akių ligos. Blefaritas – vokų kraštų uždegimas, kuris sutrikdo riebalinių liaukų funkciją, todėl ašarų plėvelė praranda riebalinį sluoksnį, o tai skatina greitesnį ašarų išgaravimą ir akis išsausėja. Kitos akių ligos, lemiančios akių sausumą: konjunktivitas (akių uždegimas), keratitas (ragenos uždegimas), skleritas (išorinio akies dangalo uždegimas) ir kt.

Kaip padėti išsausėjusioms akims?

Jaučiant akių sausumą reikėtų įvertinti galimas šio simptomo priežastis ir pasistengti jas pašalinti:

• Ribokite laiką, kurį praleidžiate prie kompiuterio. Jei visą dieną privalote dirbti su kompiuteriu, kas valandą darykite bent jau 5 minučių pertraukėles, kad akys galėtų pailsėti ir atsigauti. Šiuo atveju geriausia būtų padaryti mankštelę akims (pakelti akis į viršų ir nuleisti žemyn, šiek tiek pasukioti jas į šonus ir pasistengti kurį laiką žiūrėti į tolį). Tokių pačių rekomendacijų reikėtų laikytis ir jei dirbate kitą darbą, kurio metu akys yra įsitempusios, pavyzdžiui, tenka daug skaityti arba gaminate įvairius rankdarbius.
• Naudokite dirbtines ašaras. Naudokite drėkinančius akių lašus (dirbtines ašaras), kuriuos galima įsigyti vaistinėse be recepto. Jie atgaivina ir sudrėkina akies paviršių. Jeigu dirbtinės ašaros nesuteikia norimo efekto galima išbandyti tirštesnius akių gelius ir tepalus.  
• Daugiau laiko praleiskite gryname ore, natūralioje šviesoje. Dirbtinis apšvietimas ir užterštas oras smarkiai nuvargina ir sudirgina akis.
• Drėkinkite ir valykite patalpų orą. Sausas (ypač šildymo sezono metu) ir užterštas patalpų oras lemia akių sausumą ir gali sukelti rimtesnes akių ligas, tad orą reikėtų drėkinti drėkintuvais, sumažinti patalpų užterštumą, naudoti orą valančius filtrus.
• Poilsio akimirkomis stenkitės užsiimti akių nevarginančia veikla: neskaitykite laikraščių, knygų ar žurnalų, nežiūrėkite televizoriaus. Leiskite akims tiesiog atsipalaiduoti.
• Meskite rūkyti ar bent jau sumažinkite cigarečių skaičių, nes nikotinas mažina ašarų skysčio gamybą.
• Saugokite akis nuo saulės, vėjo ir dulkių. Dėvekite apsauginius akinius ir akinius nuo saulės.
• Nešiokite tinkamus akinius ir akių lęšius. Netinkamai parinkti akiniai ir akinių lęšiai gali „priversti“ labiau įtempti akis ir rečiau mirksėti, o tai mažina natūralų akių drėkinimą. Taip pat itin svarbu laikytis akių lęšių nešiojimo taisyklių, nes per ilgas lęšių dėvėjimo laikas, netinkama jų higiena ir kt. gali lemti akių sausumą, sudirgimą, skausmą ir įvairias akių ligas.
• Gydykite akių ligas. Akių sausumas yra dažnas įvairių akių ligų (pavyzdžiui, blefarito, konjunktivito, keratito, sklerito ir kt.) simptomas.  

Ar dėl akių sausumo reikėtų kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai akių sausumas yra laikinas ir jį lengva sumažinti pakeitus įpročius, pavyzdžiui, įpratus daryti pertraukas dirbant kompiuteriu.

Tačiau jei akių sausumas labai trikdo arba stiprėja ir jei jį lydi kiti simptomai (akių paraudimas, skausmas, niežulys, patinimas ir pan.), svarbu nelaukti ir pasitikrinti pas specialistą.