Konjuktyvitas

Konjuktyvito atsiradimo eiga paprastai prasideda nuo junginės dirginimo ir uždegimo pradžios. Pirmiausia junginė parausta dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo ir uždegiminių ląstelių sankaupų. Uždegimas gali plisti nuo junginės paviršiaus į aplinkinius audinius, sukeldamas patinimą ir padidėjusį ašarojimą. Laikui bėgant, jei dirgiklis išlieka arba infekcija progresuoja, uždegimas stiprėja, o simptomai tampa ryškesni.

Daugeliu atvejų, tinkamai gydant arba pašalinus priežastį, konjuktyvitas praeina per kelias dienas ar savaites be ilgalaikių pasekmių. Tačiau kai kurių formų uždegimas gali kartotis arba tapti lėtinis, ypač jei nėra tinkamai gydomas.

• Infekcinės priežastys. Dažniausiai konjuktyvitą sukelia virusai arba bakterijos, kurios patenka į akį ir sukelia uždegiminį procesą.


• Alerginės reakcijos. Alergenai, tokie kaip žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos ar cheminės medžiagos, gali sukelti alerginį konjuktyvitą, kai organizmo imuninė sistema reaguoja į svetimas medžiagas.


• Dirgikliai ir cheminės medžiagos. Dūmai, chloruotas baseino vanduo, kosmetika ar kitos cheminės medžiagos gali sudirginti junginę ir sukelti uždegimą.


• Fiziniai veiksniai. Per didelis akių trynimas, svetimkūniai akyje ar per ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas gali prisidėti prie konjuktyvito išsivystymo.

• Akių paraudimas dėl junginės kraujagyslių išsiplėtimo


• Niežėjimas arba deginimo pojūtis akyse


• Padidėjęs ašarojimas


• Išskyros iš akių, kurios gali būti vandeningos, gleivingos ar pūlingos


• Akių vokų patinimas


• Jausmas, tarsi akyje būtų svetimkūnis


• Šviesos jautrumas (fotofobija)


• Kartais regėjimo neryškumas dėl išskyrų ar patinimo

Šie simptomai gali paveikti vieną arba abi akis ir varijuoti nuo lengvų iki stiprių, priklausomai nuo konjuktyvito tipo ir sunkumo.

Įtariant konjuktyvitą, dažniausiai specialių laboratorinių tyrimų nereikia, nes diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir akių apžiūra. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, ypač jei:

1. Simptomai yra sunkūs, ilgalaikiai arba neatsako į standartinį gydymą.


2. Yra įtarimas dėl specifinės infekcijos (pvz., bakterinės, virusinės ar chlamidinės).


3. Reikia tiksliai nustatyti uždegimą sukeliančią priežastį, ypač esant lėtiniam ar pasikartojančiam uždegimui.

Galimi tyrimai:

• Junginės išskyrų pasėlis – siekiant nustatyti infekciją ir jos sukėlėją.


• Mikroskopinis ištyrimas – bakterijų, virusų ar parazitų identifikavimui.


• Kraujo tyrimai – esant įtarimui dėl alerginio ar sisteminio uždegimo.


• Alergijos testai – jei įtariamas alerginis konjuktyvitas.

1. Virusinis konjuktyvitas. Dažniausiai gydymas yra simptominis, nes virusai patys išnyksta per kelias savaites. Rekomenduojama laikytis akių higienos, naudoti šiltus kompresus ir drėkinti akis dirbtinėmis ašaromis. Antibiotikai neveiksmingi prieš virusus.


2. Bakterinis konjuktyvitas. Gydomas vietiniais antibiotikų lašais ar tepalais, kurie padeda greičiau pašalinti bakterinę infekciją ir sumažinti uždegimą.


3. Alerginis konjuktyvitas. Gydymui naudojami antialerginiai akių lašai, tokie kaip antihistamininiai ar priešuždegiminiai preparatai. Svarbu vengti alergeno ir, jei reikia, taikyti sisteminį gydymą.


4. Dirginantis konjuktyvitas. Pagrindinis gydymas – pašalinti dirgiklį, pavyzdžiui, nuprausti akis nuo cheminės medžiagos ar vengti dūmų. Dažnai pakanka akių drėkinimo ir poilsio.


5. Bendros rekomendacijos. Svarbu vengti akių trynimo, naudoti atskirus rankšluosčius, nešioti akinius, kad apsaugotumėte akis nuo papildomo dirginimo, ir laikytis gydytojo nurodymų.

1. Lėtinė forma. Uždegimas gali tapti lėtinis, pasikartojantis arba ilgai trunkantis, sukeldamas nuolatinį diskomfortą ir akių sudirgimą.


2. Ragenos pažeidimai. Uždegimas gali plisti į rageną, sukeldamas ragens uždegimą (keratitą), kuris gali paveikti regėjimą ir reikalauti intensyvesnio gydymo.


3. Akies vokų uždegimas. Gali išsivystyti blefaritas arba kitų voko audinių uždegimas, kuris dar labiau apsunkina gijimą.


4. Ragenos opaligė. Retais atvejais gali susiformuoti ragena, kurios pažeidimas sukelia skausmą, regėjimo pablogėjimą ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.


5. Infekcijos plitimas. Bakterinis konjuktyvitas gali išplisti į giluminius akių audinius, sukeldamas rimtesnes infekcijas, tokias kaip orbitalinis celulitas.


6. Regėjimo sutrikimai. Nors retai, tačiau dėl uždegimo ar jo komplikacijų gali laikinai pablogėti regėjimas.

Svarbu: laiku pradėtas gydymas ir akių priežiūra padeda išvengti daugumos komplikacijų. Jei atsiranda stiprus skausmas, regėjimo praradimas ar kiti neįprasti simptomai, būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą.

• Reguliarus rankų plovimas. Svarbu dažnai ir kruopščiai plauti rankas, ypač prieš liesiant akis ar veidą, kad būtų sumažinta bakterijų ir virusų perdavimo rizika.


• Vengti akių trynimo nešvariomis rankomis. Akių trynimas gali pernešti infekcijas arba sukelti dirginimą.


• Asmeninių daiktų nenaudojimas kartu su kitais. Nesiskolinti ir nenaudoti bendrų rankšluosčių, akių kosmetikos ar kitų priemonių, kurios liečiasi su akimis.


• Kosmetikos higiena. Naudoti tik švarią ir nepasibaigusio galiojimo kosmetiką, ypač akių srityje, bei kruopščiai ją nuvalyti prieš miegą.


• Kontaktinių lęšių priežiūra. Laikytis visų kontaktinių lęšių naudojimo ir priežiūros taisyklių, vengti jų nešioti ilgiau nei rekomenduojama.


• Apsauga nuo dirgiklių. Vengti tiesioginio kontakto su dūmais, chemikalais ar kitais akių dirgikliais, o esant alergijoms – stengtis išvengti alergeno poveikio.


• Reguliarūs akių patikrinimai. Ypač jei dažnai pasikartoja akių uždegimai ar yra alerginių susirgimų, svarbu reguliariai lankytis pas oftalmologą.