Gydomosios valerijonų savybės

Valerijonai plačiai naudojami liaudies medicinoje pačių įvairiausių ligų gydymui. Siūlome susipažinti su gydomosiomis šių vaistažolių savybėmis.

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) – vienas iš labiausiai paplitusių vaistinių augalų, naudojamas tiek tradicinėje, tiek liaudies medicinoje.

Pavadinimu „cumbul“, arba „liaudis“, jis buvo žinomas dar žiloje senovėje – Egipte, Romoje ir Graikijoje, taip pat buvo labai populiarus Kijevo Rusioje.

Šiandieninis pavadinimas kilo iš lotynų kalbos veiksmažodžio „valere“, reiškiančio „būti sveikam“. Žinomas senovės graikų gydytojas Dioskoridas kalbėjo apie šio augalo šaknies savybes, teigė, kad ji padeda „valdyti“ mintis. 

XVIII amžiuje valerijonas buvo laikomas vienu iš pačių efektyviausių vaistinių priemonių ir plačiai naudotas daugelyje Europos šalių.

Kaip atskirti valerijoną?

Valerijonas yra daugiametis augalas, mėgstantis drėgmę ir natūraliai (taip pat ir Lietuvoje) augantis drėgnose pievose ir pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse (ypač mėgsta paupius, šaltiniuotas vietas).

Stiebas tiesus, cilindriškas, viduryje pilnas, iki 2 m aukščio, turi papildomą orinių šaknų sistemą. Šaknys ir šakniastiebiai yra stipraus specifinio kvapo, kartaus skonio. Lapai neporiškai plunksniški, kiaušiniški, lancetiški, dantyti, viršutiniai lapai dažniau lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, rausvi ar rausvai balti, kvapūs, sukrauti skėtiškose kekėse. Vaisius – lukštavaisis su skristuku. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Sėklas lengvai išnešioja vėjas.

Vaistams naudojami dvimečiai ir daugiamečiai šakniastiebiai su šaknimis. Žaliava iškasama rudenį arba ankstyvą pavasarį. Šaknys ir šakniastiebiai nuvalomi, plaunami šaltame vandenyje, vytinami ore ir džiovinami šiltose ir gerai vėdinamose patalpose.

Kaip auginti vaistinius valerijonus?

Lietuvoje valerijonas yra gana plačiai paplitęs, kartais net sudaro didesnius sąžalynus, tačiau jį galima auginti namų kieme. Labiausiai šiai vaistažolei tinka derlingas juodžemis, dirva su molio ir smėlio priemaišomis ir pakankamai dideliu humuso kiekiu. Valerijonai gerai auga soduose, po medžiais.

Sėti sėklas galima vėlyvą rudenį – žiemos pradžioje, pavasarį ir ankstyvą vasarą. Kvadratiniam metrui reikia 0,7–0,8 g sėklų, gylis – 1–2 cm. Tarpai tarp eilių – 45 cm.

Išbandžiusieji pirmenybę teikia ankstyvai sėjai. Plotas paruošiamas dar rudenį: kvadratiniam metrui ant viršaus užpilamas kompostas ir 150–200 g pelenų, žemė perkasama iki 20–25 cm gylio ir išlyginama. Sėjama kaip galima anksčiau – kovą arba balandį (žinoma, jeigu leidžia oro sąlygos). Kad sėklos geriau dygtų, galima prieš sėją jas 15 min. pamirkyti 1 % kalio permanganato tirpale. Minimali temperatūra, kurioje gali dygti sėklos, yra 5 laipsniai.

Daigai išdygsta per 2–3 savaites, o dar po poros savaičių išlenda lapeliai. Per sezoną 2–3 kartus galima patręšti organinėmis trąšomis.

Kam naudojams valerijonas?

Valerijonai mažina jautrumą ir gerina centrinės nervų sistemos veiklą, reguliuoja širdies darbą, mažina arterinį kraujospūdį, pasižymi silpnu tulžį varančiu poveikiu, skatina virškinamojo trakto sekrecijos liaukų veiklą. 

Liaudies medicinoje valerijonai naudojami nuo nervinio išsekimo ir jautrumo, epilepsijos, migrenos, nemigos, galvos skausmo, su menopauze susijusių nemalonių simptomų malšinimui, nuo širdies srities skausmų ir kaip virškinimą gerinanti priemonė bei vaistas nuo vidaus parazitų.

Kaip vartoti valerijoną?

Iš šaknų ir šakniastiebių ruošiami antpilai, nuovirai, trauktinės, gydomosios vonios:

• Valerijonų antpilas: 20 g (arba 2,5 šaukšto) žaliavos užpilkite stikline (200 ml) verdančio vandens. Gerti po 2–3 šaukštus 3–4 kartus per dieną, praėjus pusvalandžiui po valgio.
• Šaltas valerijonų antpilas: 2 arbatinius šaukštelius žaliavos užpilkite stikline šalto vandens ir laikykite 12 valandų. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.
• Valerijonų nuoviras: 10 g smulkintos šaknies ir šakniastiebio užpilkite 1,5 stiklinės vandens, pavirkite 15 minučių ir atvėsinkite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
• Valerijonų trauktinė: daroma santykiu 1:5 (reikia 70 % spirito). Geriama po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną.
• Raminanti valerijonų vonia: 100–200 g džiovintų valerijono šaknų užpilkite 2–3 litrais verdančio vandens, pavirkite 10–15 min., palikite 30 min. nusistovėti, nukoškite. Gautą nuovirą supilkite į pilną vonią (vandens temperatūra apie 36–38 °C, ne per karšta). Maudykitės šioje vonioje 15–20 minučių prieš miegą.