Naudingosios raudonėlių savybės

Raudonėliai nuo seno naudojami kaip prieskoniai padažams ir sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams pagardinti. Jie puikiai dera su daugeliu prieskonių – ypač su bazilikais, juodaisiais pipirais, rozmarinais ir mairūnais. Ar žinote, kokiomis naudingomis savybėmis pasižymi šis augalas?

Kur auga raudonėliai?

Paprastasis raudonėlis (lot. Origanum vulgare) yra notrelinių (lot. Lamiaceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti raudonėlio (lot. Origanum) genčiai.

Tai daugiamečiai, iki 30-80 cm aukščio užaugantys žoliniai augalai, kurie visą vasarą žydi smulkiais violetiniais, purpuriniais, o kartais ir baltais žiedeliais. Augalo lapai smulkūs, priešiniai (t.y. išsidėstę vienas priešais kitą), nusmailėjantys.

Raudonėliai natūraliai auga pietų ir vidurio Europoje, taip pat Šiaurės Amerikoje. Jie natūraliai auga ir Lietuvoje - pievose, pamiškėse, ant kalvelių, o taip auginami darželiuose ir namuose. Raudonėliai mėgsta saulę, šilumą, saikingą drėgmę, puikiai pakenčia ir didesnę kaitrą ar net sausrą.

Kaip rinkti ir džiovinti raudonėlius?

Raudonėlius galima rinkti ir naudoti visą augalo vegatacijos laikotarpį, tačiau daugiausiai naudingųjų medžiagų raudonėliai yra sukaupę žydėjimo pradžioje, t.y. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

Raudonėlius rinkti reikėtų saulėtą ir sausą dieną. Nupjaukite jauną, viršutinę augalo dalį su žiedynu - apie 20-30 cm nuo viršaus.

Surinktus raudonėlius džiovinkite pakabintus į nedideles puokšteles ar paskleistus vienu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Išdžiovintus sudėkite į sandarius indelius ir laikykite tamsioje, sausoje vietoje.

Kuo naudingi raudonėliai?

Raudonėliai pasižymi daugeliu naudingų savybių:

• Reguliuoja virškinamojo trakto veiklą;
• Slopina uždegimus ir lengvina atsikosėjimą;
• Tonizuoja;
• Malšina galvos skausmus;
• Pasižymi diuretiniu poveikiu;
• Stiprina imunitetą;
• Tinka kaip profilaktinė priemonė nuo dantų ėduonies;
• Pasižymi antibakteriniu poveikiu;
• Ramina centrinę nervų sistemą;
• Stimuliuoja tulžies išsiskyrimą;
• Skatina prakaitavimą.

Kaip naudoti raudonėlius?

Raudonėliai, visų pirma, naudojami kulinarijoje. Jais gardinami įvairūs patiekalai, sriubos, padažai, raudonėliai itin mėgstami ir plačiai naudojami italų virtuvėje.

Džiovintas raudonėlių šakeles galima laikyti drabužių spintose ar maisto produktų spintelėse, nes jie maloniai kvepia ir atbaido įvairius kenkėjus.

Tačiau raudonėliai taip pat yra puiki sveikatos puoselėjimo priemonė - iš jų galima paruošti arbatą, kvėpuoti jų garais ar naudoti kaip kompresus odai:

• Raudonėlio arbata nuo peršalimo, karščiavimo, virškinimo problemų. 1 arbatinį šaukštelį raudonėlių užplikykite 200 ml vandens, uždenkite, palikite 10-15 min., nukoškite ir gerkite.
• Inhaliacija su raudonėliu kvėpavimo takams, esant slogai, sinusitui ir kitoms kvėpavimo takų ligoms. 2 valgomuosius šaukštus raudonėlių užpilkite 500 ml verdančio vandens, palaukite 5 min., o tuomet pasilenkite virš indo, galvą apsigobkite rankšluosčiu ir 5-10 min. kvėpuokite garais.
• Raminantys raudonėlio kompresai pažeistai, išbertai odai. 1 valgomąjį šaukštą raudonėlių užpilkite 200 ml verdančio vandens, uždenkite ir palaukite 15 min. Nukoškite ir skystyje pamirkykite švarią marlę ar vatos diskelį, jį uždėkite ant pažeistų odos vietų, palaikykite bent 10-15 min.

Kam netinka raudonėliai?

Saikingai, kaip prieskoniai ar arbata naudojami raudonėliai yra saugūs, tačiau didesnėmis dozėmis juos (o ypač jų eterinį aliejų) reikėtų vartoti atsargiau.

Ilgalaikis arba didelių dozių vartojimas gali sukelti pykinimą, virškinimo sutrikimus, galvos svaigimą.

Didelės raudonėlių dozės nėra tinkamos vaikams, nėščiosioms ir maitinančioms moterims, o taip pat notrelinių šeimos augalams alergiškiems žmonėms. Atsargiau raudonėlius reikėtų naudoti sergantiems gastritu, opalige, refliuksu, taip pat vartojantiems kraują skystinančius vaistus, antibiotikus ar imuninę sistemą veikiančius preparatus.