Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas ir kaip jį įveikti?

Atsiradęs nemalonus kvapas iš burnos, dar kitaip vadinamas – halitoze, gali kelti nepatogumų ir gėdą bei sumenkinti pasitikėjimą savimi. Laimei, daugeliu atvejų blogo burnos kvapo priežastis yra netinkami burnos higienos įpročiai, kuriuos galima pakoreguoti. Tačiau, jeigu tinkamai prižiūrint dantis, prastas kvapas nedingsta, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip atpažinti blogą burnos kvapą?

Nemalonus kvapas iš burnos gali būti skirtingas ir priklauso nuo jį sukėlusio šaltinio ar pagrindinės priežasties. Kai kurie žmonės per daug nerimauja dėl savo kvapo iš burnos, nors jo iš tikrųjų net nėra arba jis labai silpnas, tačiau yra ir tokių, kurie nepastebi pasikeitusios burnos ertmės būklės ir suprastėjusio kvapo.

Kartais tikrai sunku pačiam save įvertinti, todėl specialistai pataria prašyti pagalbos artimo draugo ar giminaičio, kad šis patvirtintų arba paneigtų blogą burnos kvapą.

Jeigu nedrąsu kreiptis į artimuosius, galite pabandyti patys įvertinti savo burnos kvapą: palaižykite viršutinę delno pusę ar švarų šaukštelį ir po kelių sekundžių, seilėms išdžiuvus pauostykite.

Kodėl atsiranda blogas burnos kvapas?

Yra daugybė priežasčių, kodėl gali pasireikšti blogas burnos kvapas:

• Virškinamas maistas skleidžia kvapą. Maisto dalelių skilimas dantyse ir aplink juos gali padidinti bakterijų kiekį ir sukelti nemalonų kvapą. Suvalgyti tam tikri maisto produktai, tokie kaip: svogūnai, česnakai ir prieskoniai, taip pat gali sukelti nemalonų burnos kvapą.
• Vartojate tabako gaminius. Rūkymas sukelia nemalonų burnos kvapą. Rūkaliai taip pat dažniau serga dantenų ligomis – o tai yra dar viena blogo burnos kvapo priežastis.
• Prasta dantų higiena. Jei kasdien nešveičiate dantų ir nenaudojate dantų siūlo, burnoje lieka maisto dalelių, kurios sukelia blogą burnos kvapą. Ant dantų susidaro bespalvė, lipni bakterijų plėvelė (apnašos), jei nenuvalysite, apnašos gali lemti kitas dantų ir dantenų ligas: kariesą, periodontitą ir kt.
• Sausa burna. Seilės padeda palaikyti burnos ertmės švarą, pašalindamos blogą kvapą sukeliančias bakterijas, šiek tiek „apiplaudamos“ dantis nuo maisto likučių ir apnašų. Burnos džiūvimas, ar dar kitaip – kserostomija, gali sukelti blogą kvapą, nes sumažėja seilių gamyba. Burnos džiūvimas natūraliai atsiranda miegant, dėl to rytais jaučiamas nemalonus burnos kvapas (kvapas būna dar nemalonesnis, jeigu miegate pravira burna ir ji dar labiau išdžiūsta). Lėtinį burnos džiūvimą gali sukelti seilių liaukų problemos ir kai kurios ligos, pavyzdžiui: Sjogreno sindromas, reumatoidinis artritas, vilkligė, cukrinis diabetas, hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas), hepatitas C, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir kt.
• Vartojate vaistus. Kai kurie vaistai gali netiesiogiai sukelti nemalonų burnos kvapą, sukeldami burnos džiūvimą. Burnos sausumą gali lemti šie vaistai: antidepresantai ir nerimo gydymui skirti vaistai (fluoksetinas, diazepamas, amitriptilinas ir kt.), antihistamininiai vaistai nuo alergijos (cetirizinas, loratadinas, difenhidraminas), vaistai kraujospūdžiui mažinti (atenololis, metoprololis, hidrochlorotiazidas ir kt.), vaistai nuo šlapimo nelaikymo (oksibutininas, tolterodinas) ir kt.
• Yra taikoma spindulinė terapija ir/ arba chemoterapija. Spindulinė terapija galvos/kaklo srityje gali pažeisti seilių liaukas ir lemti burnos sausumą bei blogą burnos kvapą. Chemoterapija taip pat gali jos taikymo metu arba net visam laikui neigiamai paveikti seilių gamybą.
• Infekcijos burnoje. Nemalonų burnos kvapą gali sukelti chirurginės žaizdos po burnos operacijos, pavyzdžiui, po dantų pašalinimo. Taip pat prastas burnos kvapas kyla dėl dantų ėduonies ar burnos opų.
• Tonzilių akmenys - tai kieti, balkšvai gelsvi dariniai, susidarantys tonzilių kriptose (raukšlėse). Jie susidaro iš maisto likučių, negyvų ląstelių, bakterijų, gleivių ir ilgainiui sukietėja. Tonzilių akmenys skleidžia itin blogą kvapą, taip pat žmogus gali justi diskomfortą rijimo metu, jausti tarsi „kažkas įstrigę“ gerklėje.
• Kitos burnos, nosies ir gerklės ligos. Prastą burnos kvapą sukelti gali lėtinis nosies, sinusų ar gerklės uždegimas, burnos grybelis (kandidozė), nosies polipai ir kt.
• Kitos priežastys. Vėžiniai susirgimai, medžiagų apykaitos sutrikimai taip pat gali sukelti savitą kvapą dėl organizme gaminamų cheminių medžiagų. Lėtinis skrandžio rūgščių refliuksas irgi gali būti viena iš nemalonaus burnos kvapo priežasčių. Mažiems vaikams nemalonų burnos kvapą gali sukelti svetimkūnis, pavyzdžiui, maisto gabalėlis, patekęs į šnervę.

Kaip pagerinti burnos kvapą?

Tinkama dantų priežiūra ir mitybos įpročiai padės išvengti blogo burnos kvapo:

• Kasdienė dantų ir burnos ertmės higiena. Dantis reikėtų valyti bent 2 kartus per dieną, naudojant minštą dantų šepetėlį ir dantų pastą su flouru. Vakare būtina naudoti ir dantų siūlą, padedanti efektyviai pašalinti maisto daleles ir apnašas iš tarpdančių. Taip pat gali praversti ir vieno danties, tarpdančių šepetėliai ar irigatorius.
• Valykite liežuvį. Ant liežuvio kaupiasi bakterijos, kurios sukelia blogą kvapą, tad itin svarbu jį kruopščiai nuvalyti. Apnašos ant liežuvio linkusios kauptis žmonėms, kurie serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, turi virškinamojo trakto problemų (pavyzdžiui, refliuksą, disbiozę), valgo daug minkšto, lipnaus maisto ir saldumynų, tad svarbu ne tik valyti liežuvį, bet ir šalinti apnašų susidarymo priežastis.
• Burnos skalavimas. Odontologai įprastai nerekomenduoja kasdien naudoti burnos skalavimo skysčio, tačiau jis būtinas sergant dantų ir dantenų ligomis, po chirurginių burnos operacijų, dantų rovimo procedūrų ar turint polinkį į tonzilių akmenis.  
• Reguliariai keiskite dantų šepetėlį. Keiskite dantų šepetėlį maždaug kas tris ar keturis mėnesius. Patariama rinktis minkštų šerelių šepetėlį, kuris nenutrintų dantų emalio (nutrynus dantų emalį, padidėja dantų gedimo rizika ir taip pat atsiranda prastas kvapas burnoje).
• Reguliarūs vizitai pas odontologą ir profesionali burnos higiena. Bent kartą per metus reikėtų profilaktiškai apsilankyti pas odontologą bei burnos higienistą.
• Dantų ligų gydymas. Negydomos dantų ir dantenų ligos ne tik sukelia blogą burnos kvapą, bet ir gali lemti itin rimtus sveikatos sutrikimus bei lemti dantų praradimą.
• Saugokite burną nuo išdžiūvimo. Jei norite, kad burna nedžiūtų, venkite vartoti tabako gaminius ir gerkite daug vandens. Ribokite kavos, gaiviųjų gėrimų, alkoholio suvartojimą, nes visa tai gali sukelti burnos džiūvimą. Kramtykite gumą arba čiulpkite saldainius (geriausia be cukraus), kad paskatintumėte seilių gamybą. Sudėtingesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti prie burnos prilimpančias ksilitolio pastiles, kurios skatina seilėtekį ir užtikrina burnos ertmės drėgmę.