Alzheimerio liga

Alzheimerio liga vystosi palaipsniui ir dažniausiai trunka kelis dešimtmečius. Pradžioje smegenyse prasideda subtilūs struktūriniai pokyčiai – kaupiasi baltymai, vadinami amiloidu ir tau, kurie trikdo nervinių ląstelių veiklą ir sukelia jų žūtį.

Šie procesai iš pradžių paveikia sritis, atsakingas už atmintį ir mokymąsi. Laikui bėgant, ligos pažeidimai plinta į kitas smegenų sritis, blogėja kalba, orientacija ir sprendimų priėmimas.

Progresuojant ligai, nervinių jungčių ir smegenų masė mažėja, o tai lemia vis sunkesnius kognityvinius sutrikimus ir fizinius funkcijų praradimus. Galutiniame etape pacientai tampa visiškai priklausomi nuo kitų ir praranda gebėjimą savarankiškai funkcionuoti.

• Genetiniai veiksniai – kai kuriems žmonėms Alzheimerio liga yra susijusi su tam tikrų genų mutacijomis arba paveldimu polinkiu.


• Amžius – rizika didėja vyresniame amžiuje, ypač po 65 metų.


• Baltymų kaupimasis smegenyse – amiloido plokštelės ir tau baltymai trikdo nervų ląstelių veiklą ir sukelia jų žūtį.


• Širdies ir kraujagyslių ligos – hipertenzija, diabetas, aterosklerozė gali prisidėti prie smegenų pažeidimo.


• Gyvenimo būdo veiksniai – fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, rūkymas, stresas gali didinti riziką.


• Kitos neurologinės būklės – smegenų traumos ar kitos neurodegeneracinės ligos gali skatinti Alzheimerio vystymąsi.

• Atminties praradimas


• Sunkumai kalbant ir suprantant kalbą


• Orientacijos sutrikimai laike ir vietoje


• Problemos sprendžiant uždavinius


• Nuotaikos svyravimai ir elgesio pokyčiai


• Sumažėjusi gebėjimas atlikti kasdienes užduotis


• Socialinio atsiribojimo požymiai


• Sunkumai koordinacijoje ir judėjime vėlesnėse stadijose

1. Klinikinė apžiūra ir anamnezė – įvertinamas paciento būklės pokytis, atminties ir kognityvinės funkcijos.


2. Neuropsichologiniai testai – standartizuoti tyrimai, skirti įvertinti atmintį, dėmesį, kalbą ir mąstymą.


3. Kraujo tyrimai – atliekami siekiant atmesti kitas priežastis, pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimus ar vitamino trūkumą.


4. Galvos kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vertinama smegenų struktūra, siekiant atmesti navikus, insultą ar kitus pakitimus.


5. Likvoro tyrimas – analizuojamas smegenų skystis, siekiant nustatyti Alzheimerio ligai būdingus baltymus (amiloidą, tau).


6. Genetiniai tyrimai – kartais atliekami, ypač jei yra šeiminė ligos anamnezė.

Alzheimerio liga šiuo metu nėra visiškai išgydoma, tačiau gydymas siekia sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

1. Vaistai – skiriami cholinesterazės inhibitoriai (pvz., donepezilis) ir memantinas, kurie gali pagerinti kognityvines funkcijas ir sulėtinti simptomų progresavimą.


2. Simptomų valdymas – gydomi elgesio sutrikimai, nuotaikos svyravimai, miego problemos, jei reikia, skiriami atitinkami medikamentai ar psichologinė pagalba.


3. Kognityvinė terapija – pratimai, skirti palaikyti pažinimo funkcijas ir atmintį.


4. Fizinė veikla – reguliarus judėjimas gerina bendrą savijautą ir smegenų funkcijas.


5. Socialinė parama – svarbi tiek pacientui, tiek jo šeimai, įskaitant dienos centrų, pagalbos grupių lankymą.


6. Gyvenimo aplinkos pritaikymas – saugios ir suprantamos aplinkos kūrimas palengvina kasdienį gyvenimą.

Alzheimerio liga gali sukelti progresuojantį pažinimo funkcijų praradimą, kuris lemia visišką savarankiškumo netekimą. Dėl sunkumų kalbant ir orientuojantis pacientas tampa priklausomas nuo aplinkinių kasdienių veiksmų atlikime. Dažnai išsivysto elgesio ir emociniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija, agresija ar paranoja.

Liga padidina riziką kritimams ir traumoms dėl koordinacijos sutrikimų.

Vėlesnėse stadijose pacientai dažnai patiria mitybos sutrikimus ir dehidrataciją, nes nesugeba savarankiškai maitintis. Alzheimerio liga taip pat didina riziką infekcijoms, ypač kvėpavimo takų, dėl sumažėjusios imuninės funkcijos ir fizinio aktyvumo stokos.

Galiausiai ši liga lemia gyvybei pavojingas būkles ir ankstyvą mirtį.

Alzheimerio ligos riziką galima sumažinti palaikant sveiką gyvenimo būdą ir aktyviai rūpinantis smegenų sveikata. Svarbu išlaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, kuris gerina kraujotaką ir smegenų funkcijas.

Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, turinčios daug antioksidantų, vitaminų ir sveikų riebalų. Smegenų veikla skatinama nuolat mokantis, sprendžiant užduotis, skaitant ir bendraujant. Svarbu palaikyti socialinius ryšius, kurie padeda išvengti izoliacijos ir depresijos.

Taip pat reikėtų kontroliuoti rizikos veiksnius, tokius kaip hipertenzija, diabetas, cholesterolio kiekis ir vengti rūkymo bei perteklinio alkoholio vartojimo.

Reguliarios sveikatos patikros ir ankstyva rizikos faktorių korekcija gali padėti užkirsti kelią ligos vystymuisi.