Ne visos su maistu gaunamos kalorijos yra naudingos. Įvairūs maisto produktai organizme įsisavinami skirtingai. Maistas gali labai nevienodai paveikti jaučiamą alkį, hormonus ir vėliau sudegintų kalorijų skaičių.
Suriebėjusios kepenys, dar kitaip žinomos kaip liga – kepenų steatozė, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Per didelis riebalų kiekis kepenyse gali lemti kepenų uždegimą, kuris gali pakenkti kepenims ir sukelti randus, o sunkesniais atvejais išsivysto kepenų nepakankamumas.
Įtrūkęs ar dar kitaip suskilinėjęs liežuvis gana dažai pasitaikanti problema. Priežasčių, kodėl liežuvis sutrūkinėja gali būti įvairių: nuo genetikos, vitaminų trūkumo iki hormoninių sutrikimų.
Atsiradęs nemalonus kvapas iš burnos, dar kitaip vadinamas – halitoze, gali kelti nepatogumų ir gėdą bei sumenkinti pasitikėjimą savimi. Laimei, daugeliu atvejų blogo burnos kvapo priežastis yra netinkami burnos higienos įpročiai, kuriuos galima pakoreguoti. Tačiau, jeigu tinkamai prižiūrint dantis, prastas kvapas nedingsta, vertėtų pasikonsultu...
Pėdos dažniausiai tinsta, kuomet dėl įvairių priežasčių organizme kaupiasi skysčiai: dėl inkstų ar kepenų ligų, karščio, moterims – nėštumo, taip pat po ilgo pasivaikščiojimo ar bėgiojimo. Įprastai tai – laikina problema, kuri įveikiama pakoregavus gyvenimo būdą, ir neturėtų kelti didesnio nerimo. Tačiau, kai pėdų tinimas nepraeina ilgesnį laiko...
Inkstų akmenys yra kietos nuosėdos, sudarytos iš mineralų ir druskų, besikaupiančios inkstuose. Netinkama mityba, perteklinis kūno svoris, tam tikri vartojami papildai ir vaistai – tai yra tik kelios iš daugelio inkstų akmenų susidarymo priežasčių. Inkstų akmenys gali paveikti bet kurią šlapimo takų dalį – nuo inkstų iki šlapimo pūslės, tačiau j...
Tirštas kraujas arba padidėjęs kraujo krešumas (mediciniškai vadinama hiperkoaguliacija) – tai būklė, kai kraujas linkęs pernelyg greitai ir stipriai krešėti. Tai gali padidinti kraujo krešulių (trombų) susidarymo riziką, o tai savo ruožtu gali lemti pavojingas komplikacijas, pavyzdžiui, plaučių emboliją ar insultą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.