Požymiai, kad inkstuose turite akmenų

Inkstų akmenys yra kietos nuosėdos, sudarytos iš mineralų ir druskų, besikaupiančios inkstuose. Netinkama mityba, perteklinis kūno svoris, tam tikri vartojami papildai ir vaistai – tai yra tik kelios iš daugelio inkstų akmenų susidarymo priežasčių. Inkstų akmenys gali paveikti bet kurią šlapimo takų dalį – nuo inkstų iki šlapimo pūslės, tačiau jie nepadaro didelės žalos sveikatai, jei būna laiku pastebėti.

Simptomai, rodantys, kad gali būti inkstų akmenų

Inkstų akmenys gali net ir dešimtį metų nesukelti jokių simptomų, tačiau, patekę į šlapimtakius – t. y. vamzdelius, jungiančius inkstus ir šlapimo pūslę, gali užblokuoti šlapimo nutekėjimą ir sukelti inkstų patinimą ir šlapimtakių spazmus, o tai gali būti labai skausminga. Galite pastebėti šiuos simptomus:

• Stiprus, aštrus skausmas šone ir nugaroje, žemiau šonkaulių;
• Skausmas, sklindantis į pilvo apačią ir kirkšnį;
• Skausmas, atsirandantis bangomis ir intensyviai kintantis;
• „Migruojantis“ skausmas, t.y. tai atsirandantis tai vienoje, tai kitoje vietoje;
• Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis;
• Rausvas, raudonas ar rudas šlapimas;
• Itin prasto kvapo šlapimas;
• Poreikis nuolat šlapintis arba dažniau nei įprastai; 
• Šlapinimasis dažnai ir nedideliais kiekiais;
• Pykinimas ir vėmimas;
• Karščiavimas ir šaltkrėtis (jei yra infekcija).

Inkstų akmenų rūšys ir atsiradimo priežastys

Inkstų akmenys dažnai neturi aiškios ir vienos atsiradimo priežasties, nors kai kurie veiksniai gali padidinti jų susidarymo riziką. Inkstų akmenys susidaro, kai šlapime yra daugiau kristalus formuojančių medžiagų, tokių kaip: kalcis, oksalatas ir šlapimo rūgštis, nei šlapime esantis skystis gali praskiesti. Šapime taip pat gali trūkti medžiagų, kurios neleidžia kristalams sulipti.

Skirtingi inkstų akmenų tipai susidaro dėl įvairių priežasčių:

• Kalcio oksalatiniai akmenys. Oksalatas yra medžiaga, kurią kasdien gamina kepenys arba kuri absorbuojama iš virškinamų maisto produktų. Kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, taip pat riešutuose ir šokolade yra daug oksalatų. Suvartojamos didelės vitamino D dozės, žarnyno šuntavimo operacijos ir medžiagų apykaitos sutrikimai gali padidinti kalcio ar oksalato koncentraciją šlapime.
• Kalcio akmenys taip pat gali atsirasti kalcio fosfato pavidalu. Šių akmenų tipo atsiradimas siejamas su tam tikrais vartojamais vaistais, skirtiems migrenai ar traukuliams gydyti.
• Struvito akmenys. Struvito akmenys susidaro organizmui reaguojant į šlapimo takų infekciją. Šie akmenys gali greitai išaugti ir tapti gana dideli.
• Šlapimo rūgšties akmenys. Šlapimo rūgšties akmenys gali susidaryti, kuomet žmogaus organizmas netenka per daug skysčių dėl lėtinio viduriavimo ar malabsorbcijos, taip pat asmenims, valgantiems per daug baltyminio maisto, sergantiems diabetu ar metaboliniu sindromu.
• Cistino akmenys. Šio tipo akmenys susidaro žmonėms, turintiems paveldimą sutrikimą, vadinamą cistinurija, dėl kurio inkstai išskiria per daug specifinės aminorūgšties.

Inkstų akmenų nustatymas ir gydymas

Pasireiškus nerimą keliantiems simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją. Inkstų akmenys įprastai aptinkami atlikus inkstų echoskopiją arba kompiuterinę tomografiją. 

Laboratoriniuose kraujo ir šlapimo tyrimuose aptikti nuokrypiai taip pat gali būti pagrindas įtarti inkstų akmenligę - šlapime gli būti aptinkama kraujo, kristalų, infekcijos požymių, o kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį kalcio ar šlapimo rūgšties kiekį.

Daugumai mažų (iki 5 mm) inkstų akmenų invazinio gydymo nereikia, o jų savaiminiam pašalinimui užtenka šių priemonių:

• Gerti daugiau vandens. Per dieną išgėrus 2–3 litrus vandens ir akmenys „išsiplaus“, t.y. pasišalins su šlapimu.
• Skausmo malšinimas vaistais. Siekiant palengvinti skausmą, galima vartoti nereceptinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofeną, paracetamolį.
• Gali būti skiriami šlapimtakius atpalaiduojantys vaistai (alfa blokatoriai, pavyzdžiui, tamsulozinas), kurie palengvina akmens pasišalinimą.

Didesni arba savaime nepasišalinantys, įstrigę ar skausmą keliantys akmenys turi būti šalinami su medikų pagalba. Tiesa, šiuolaikinės technologijos tą leidžia padaryti greitai ir su minimalia invazija į žmogaus kūną. 

Didesnių nei 5 mm inkstų akmenų šalinimui pasitelkiamos šios procedūros:

• Litotripsija. Akmenys sunaikinami smūginėmis bangomis, naudojant specialų apartą. Procedūra atliekama be tiesioginio įsikišimo į žmogaus kūną. 
• Ureteroskopija – per šlaplę įvedamas endoskopas ir akmuo susmulkinamas lazeriu.
• Perkutaninė nefrolitotomija - tai chirurginis, tačiau mažai invazyvus būdas, kuomet inkstai pasiekiami per nedidelį pjūvį nugaroje. 
• Atvira ar laparoskopinė operacija – didesnių chirurginių intervencijų prireikia retai, tik itin sudėtingais atvejais.

Kaip išvengti inkstų akmenų susidarymo?

Galite sumažinti inkstų akmenų atsiradimo riziką, jei:

• Gersite pakankamai vandens visą dieną.
• Saikingai vartosite maisto produktus, turinčius sudėtyje oksalatų: rabarbarus, burokėlius, špinatus, saldžiąsias bulves, arbatą, šokoladą, juoduosius pipirus, gaminius iš sojos.
• Pasirinksite dietą, kurioje yra mažai druskos ir gyvūninių baltymų. Sumažinkite suvartojamą druskos kiekį ir rinkitės negyvūninės kilmės baltymų šaltinius, pavyzdžiui, ankštines daržoves.
• Jūsų mityboje netruks natūraliai maiste randamo kalcio. Maiste esantis kalcis neturi įtakos inkstų akmenų susiformavimo rizikai, tačiau kalcio papildai yra siejami su padidėjusia inkstų akmenų rizika. Visgi, dieta, kurioje yra mažai kalcio, kai kuriems žmonėms gali padidinti inkstų akmenų susidarymą, dėl to itin svarbu užtikrinti, kad suvartotumėte reikiamą kiekį natūraliai gaunamo kalcio su maistu.