Migrena

1. Prodromas (įspėjamieji požymiai). Šis etapas gali prasidėti likus kelioms valandoms ar net dienai iki skausmo. Žmogus gali jausti nuovargį, dirglumą, sunkumą susikaupti, padidėjusį troškulį, dažnesnį šlapinimąsi ar pokyčius nuotaikoje ir apetito.


2. Aura (nebūtinai pasireiškia). Apie 20–30 proc. migrena sergančių asmenų patiria aurą – laikinus neurologinius sutrikimus. Tai gali būti regos pokyčiai (mirgėjimas, blyksniai, aklumo dėmės), jutimo sutrikimai (tirpimas, dilgčiojimas), kalbos sutrikimai ar kiti pojūčiai. Aura trunka nuo kelių minučių iki valandos ir dažniausiai išnyksta prieš prasidedant galvos skausmui.


3. Galvos skausmo fazė. Tai pagrindinis migrenos etapas. Skausmas dažnai yra pulsuojantis, vienoje galvos pusėje, bet gali būti ir abipusis. Dažnai stiprėja fizinio aktyvumo metu. Ši fazė gali trukti nuo kelių valandų iki 72 valandų, jei negydoma.


4. Postdromas (po priepuolio fazė). Po galvos skausmo žmogus gali jausti nuovargį, sumišimą, silpnumą ar smegenų „miglotumą“. Kai kurie jaučia palengvėjimą, bet kiti dar kelias valandas ar net dieną jaučiasi išsekę.

Migrenos eiga yra individuali – kai kuriems asmenims praeina visi etapai aiškiai, kitiems pasireiškia tik kai kurie.

Migrenos atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai sutaria, kad tai yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kurį lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pagrindiniai galimi migrenos atsiradimo mechanizmai:

1. Genetinis polinkis. Migrena dažnai pasireiškia šeimose – jei vienas ar abu tėvai serga migrena, vaikui tikimybė ją patirti yra gerokai didesnė. Tai rodo paveldimą polinkį į smegenų jautrumą tam tikriems dirgikliams.


2. Smegenų cheminių medžiagų disbalansas. Manoma, kad migrenai būdingas neurotransmiterių, ypač serotonino, disbalansas. Serotoninas padeda reguliuoti skausmą, o jo kiekio svyravimai gali prisidėti prie migrenos priepuolių.


3. Trišakio nervo (n. trigeminus) aktyvacija. Šis nervas atsakingas už jutimus veido srityje. Migrenos metu jis gali išskirti uždegimą skatinančias medžiagas aplink smegenų kraujagysles, sukeldamas skausmą ir uždegimą.


4. Kraujagyslių pokyčiai. Anksčiau migrena buvo laikoma grynai kraujagyslių liga, susijusi su smegenų kraujagyslių išsiplėtimu. Nors dabar tai laikoma tik viena iš sudėtinių dalių, kraujagyslių reakcijos vis tiek turi įtakos skausmo atsiradimui.


5. Smegenų žievės sklaidantis slopinimas (CSD). Tai bangos formos smegenų aktyvumo pokytis, kuris gali paaiškinti auros reiškinius. CSD paveikia smegenų kraujotaką ir nervinius impulsus, prisidėdamas prie migrenos vystymosi.

Migrena – tai ne vieno faktoriaus, o visos grandinės rezultatas. Ji atsiranda dėl to, kad jautri nervų sistema reaguoja į įvairius išorinius ar vidinius dirgiklius. Jei reikia, galiu pateikti ir dažniausiai pasitaikančius migreną provokuojančius veiksnius (trigerius).

• Stiprus galvos skausmas. Dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje, bet gali būti ir abipusis. Skausmas yra pulsuojantis arba tvinkčiojantis, dažnai sustiprėja fizinio aktyvumo metu.


• Pykinimas ir (arba) vėmimas. Daugelis migrena sergančių žmonių patiria virškinimo sutrikimų, ypač pykinimą. Sunkesniais atvejais gali būti vėmimas.


• Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija). Sergantieji dažnai vengia ryškios šviesos, nori būti tamsioje aplinkoje.


• Padidėjęs jautrumas garsui (fonofobija). Net įprasti garsai gali erzinti ar skaudėti galvą.


• Regos sutrikimai (migrenos aura). Pasireiškia mirgėjimu, blyksniais, zigzaginėmis linijomis, dėmėmis ar laikinu regėjimo praradimu. Aura dažniausiai trunka 20–60 minučių.


• Jutimo sutrikimai. Gali atsirasti tirpimas ar dilgčiojimas veide, rankose ar kitose kūno vietose, dažniausiai vienašališkai.


• Kalbos sutrikimai. Kai kuriems žmonėms pasireiškia sunkumai kalbėti, lėtas ar nerišlus kalbėjimas.


• Nuovargis, silpnumas, sutrikusi koncentracija. Šie simptomai gali atsirasti prieš, per ar po priepuolio.


• Skausmas už akies arba smilkinių srityje. Dažnai lokalizuotas, kartais painiojamas su akių ar sinusų problema.

Migrenos simptomai trunka nuo kelių valandų iki trijų parų ir gali labai skirtis kiekvienam asmeniui.

Įtariant migreną, diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis išsamia paciento apklausa ir ligos istorija, nes nėra specifinio testo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų migreną. Tačiau tam tikri tyrimai gali būti skiriami siekiant atmesti kitas galimas priežastis, ypač jei simptomai neįprasti ar migrena pasireiškia pirmą kartą.

1. Išsamus neurologinis ištyrimas. Gydytojas įvertina refleksus, regėjimą, koordinaciją, jutimus ir raumenų jėgą. Tai padeda nustatyti, ar galvos skausmas nesusijęs su kita neurologine liga.


2. Kraujo tyrimai. Atliekami siekiant atmesti infekcijas, uždegimus, anemiją, elektrolitų disbalansą ar skydliaukės veiklos sutrikimus, kurie gali sukelti migrenai panašius simptomus. 


3. Galvos vaizdo tyrimai. Jie skiriami, jei galvos skausmas yra netipiškas, atsirado staiga, stiprėja, arba jei yra neurologinių simptomų. Naudojami du pagrindiniai metodai: Galvos magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kuri leidžia detaliai įvertinti smegenų audinius. Galvos kompiuterinė tomografija (KT), ypač tinka skubiam įvertinimui esant įtarimui dėl kraujavimo ar ūmaus pažeidimo.


4. Elektroencefalograma (EEG). Šis tyrimas atliekamas retai, dažniausiai tik tuo atveju, jei kyla įtarimų dėl epilepsijos ar migrenos priepuoliai primena traukulius.


5. Juosmens punkcija (stuburo skysčio tyrimas). Šis tyrimas skiriamas išimtiniais atvejais, kai reikia atmesti meningitą, encefalitą arba kraujavimą į smegenis, ypač jei MRT ar KT neatmeta visų galimų grėsmių.

Migrena gydoma dviem pagrindiniais būdais: priepuolių malšinimu ir jų prevencija. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti priepuolių dažnį bei stiprumą.

1. Priepuolio gydymas (ūminis gydymas). Tai vaistai, vartojami migrenos priepuolio metu, siekiant sustabdyti ar palengvinti simptomus. Paprastieji skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas, paracetamolis ar acetilsalicilo rūgštis, gali būti veiksmingi lengvesniais atvejais. Triptanai (pvz., sumatriptanas, rizatriptanas) yra specifiniai migrenai skirti vaistai, veikiantys stipresnius priepuolius, kai įprasti vaistai nepadeda. Taip pat gali būti skiriami antiemetikai (pvz., metoklopramidas) nuo pykinimo ar vėmimo. Kai kuriais atvejais naudojami kelių vaistų deriniai (skausmą malšinantys ir antiemetikai kartu).


2. Profilaktinis gydymas (migrenos prevencija). Šis gydymo būdas taikomas, kai migrenos priepuoliai yra dažni (daugiau nei 4 kartus per mėnesį), labai intensyvūs arba žymiai trikdo gyvenimo kokybę. Naudojami įvairių grupių vaistai, kurie veikia smegenų jautrumą ir kraujotaką: antidepresantai (pvz., amitriptilinas), beta adrenoblokatoriai (pvz., propranololis), antiepilepsiniai vaistai (pvz., topiramatas) ir kartais kalcio kanalų blokatoriai. Naujesnės priemonės – CGRP inhibitoriai (pvz., erenumabas), kurie tiesiogiai veikia migrenos mechanizmus ir skiriami injekcijomis arba tabletėmis.


3. Gyvenimo būdo pokyčiai ir papildomos priemonės. Tai svarbi gydymo dalis, ypač siekiant sumažinti migrenos dažnį ir išvengti trigerių. Rekomenduojama palaikyti reguliarų miego ritmą, valgyti tuo pačiu metu, vengti stiprių dirgiklių (pvz., ryškios šviesos, tam tikrų maisto produktų, streso). Naudinga įtraukti streso valdymo metodus – meditaciją, kvėpavimo pratimus ar kognityvinę elgesio terapiją. Kai kuriems žmonėms gali padėti akupunktūra arba biopratęsimas (biofeedback).

Migrenos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų pobūdį, dažnumą ir paciento reakciją į vaistus.

1. Lėtinė migrena. Tai būklė, kai migrena pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį, iš kurių bent 8 dienos – su tipiškais migrenos požymiais. Ji sukelia nuolatinį diskomfortą, silpnina darbingumą ir gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.


2. Vaistų sukeltas galvos skausmas. Per dažnas skausmą malšinančių vaistų (ypač triptanų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas gali sukelti vadinamąjį atoveiksmio (rebound) galvos skausmą, kuris tampa nuolatinis ir sunkiai valdomas.


3. Migreninis insultas (migraine with infarction). Labai reta, bet pavojinga komplikacija, kai aura trunka ilgiau nei 60 minučių ir smegenyse nustatomas kraujotakos sutrikimas (insultas). Dažniau pasitaiko jauniems moterims, ypač jei jos rūko arba vartoja hormoninius kontraceptikus.


4. Status migrainosus (užsitęsusi migrena). Tai sunkus migrenos priepuolis, trunkantis ilgiau nei 72 valandas ir neatslūgstantis įprastais vaistais. Gali prireikti gydymo ligoninėje, į veną leidžiamų vaistų.


5. Psichologinės pasekmės. Lėtinė migrena glaudžiai susijusi su nerimo sutrikimais, depresija, miego problemomis. Nuolatinis skausmas ir gyvenimo ribojimai gali iššaukti emocinį išsekimą, socialinę izoliaciją.


6. Kasdienio gyvenimo kokybės pablogėjimas. Dažni ar stiprūs migrenos priepuoliai trukdo darbui, mokslams, šeimos ir socialiniam gyvenimui. Dėl to žmogus gali tapti mažiau produktyvus, praleisti daug dienų dėl ligos (tiek fiziškai, tiek emociškai).

1. Atpažinti ir vengti trigerių. Labai svarbu stebėti, kokie veiksniai išprovokuoja migreną. Dažniausi trigeriai yra tam tikri maisto produktai (pvz., šokoladas, sūris, raudonas vynas), nereguliarus valgymas, miego trūkumas ar perteklius, stresas, hormoniniai pokyčiai, stipri šviesa, triukšmas ar oro permainos.


2. Palaikyti reguliarų gyvenimo ritmą. Reguliarus miegas, pastovus valgymo laikas, pakankamas fizinis aktyvumas ir darbo-poilsio balansas padeda sumažinti nervinės sistemos jautrumą.


3. Tvarkytis su stresu. Stresas yra vienas pagrindinių migrenos sukėlėjų. Padėti gali relaksacijos technikos, gilus kvėpavimas, meditacija, joga, kognityvinė elgesio terapija ar tiesiog kokybiškas poilsis.


4. Riboti ar vengti kofeino ir alkoholio. Šios medžiagos gali sukelti kraujagyslių pokyčius, todėl kai kuriems žmonėms jos provokuoja migreną. Kofeinas kai kuriais atvejais gali padėti, bet vartojant per dažnai – sukelia atoveiksmio skausmą.


5. Laikytis sveikos mitybos. Reguliarus ir subalansuotas maitinimasis be praleidžiamų valgymų padeda išvengti cukraus kiekio kraujyje svyravimų, kurie gali būti migrenos priežastis.


6. Vesti migrenos dienoraštį. Žymint, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia migrenos priepuoliai, galima geriau suprasti trigerius ir planuoti profilaktines priemones kartu su gydytoju.


7. Naudoti profilaktinį gydymą (jei rekomenduota). Kai migrenos dažnos ar labai sunkios, gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda išvengti priepuolių (pvz., beta adrenoblokatoriai, antiepilepsiniai vaistai ar CGRP inhibitoriai).


8. Stiprinti bendrą sveikatą. Fizinė veikla, tinkama mityba, geras miegas, pakankamas skysčių vartojimas ir lėtinių ligų kontrolė padeda sumažinti bendrą organizmo jautrumą migrenai.

Migrenos prevencija reikalauja pastovumo ir savistabos. Kiekvienas žmogus turi savo individualius veiksnius, todėl svarbu įsiklausyti į savo kūną ir bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų rasti veiksmingiausi sprendimai.