Keratitas

1. Ragenos pažeidimas – mechaninė trauma, cheminis dirginimas ar mikroorganizmų patekimai sukelia ragenos epitelio pažeidimą.


2. Infekcijos įsiskverbimas – bakterijos, virusai, grybeliai ar kiti patogenai įsiskverbia į pažeistą rageną.


3. Uždegiminė reakcija – organizmo imuninė sistema reaguoja į pažeidimą ir infekciją uždegimu, sukeldama paraudimą, patinimą ir skausmą.


4. Ragenos audinių pažeidimas – uždegimas gali plisti giliai į ragenos sluoksnius, sukeldamas randėjimą ar opas.


5. Regos sutrikimai – dėl ragenos pažeidimų gali sumažėti regėjimo aštrumas ar atsirasti kiti regos sutrikimai.


6. Ligos progresavimas arba gijimas – priklauso nuo gydymo efektyvumo ir pažeidimo sunkumo; gali įvykti visiškas pasveikimas arba lėtiniai pakitimai.

• Infekcijos – bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai gali sukelti ragenos uždegimą.


• Mechaninės traumos – ragenos pažeidimai dėl svetimkūnių, kontakinių lęšių ar smūgių.


• Cheminis dirginimas – kontaktas su cheminėmis medžiagomis ar kosmetika.


• Alerginės reakcijos – kai kurios alergijos gali sukelti ragenos uždegimą.


• Sausos akys – sumažėjęs ašarų kiekis ar kokybė gali skatinti keratitą.


• Imuninės sistemos sutrikimai – autoimuninės ligos gali paveikti rageną ir sukelti uždegimą.

• Akių skausmas


• Paraudimas


• Fotofobija


• Ašarojimas


• Regėjimo pablogėjimas


• Svetimkūnio pojūtis


• Akių patinimas

1. Akių apžiūra su šviesos mikroskopu (slit lamp) – leidžia įvertinti ragenos pažeidimus ir uždegimą.


2. Ragenos mėginių paėmimas (mikrobiologinė analizė) – nustatyti infekcijos sukėlėją (bakterijas, virusus, grybelį).


3. Fluoresceino dažymas – padeda pamatyti ragenos opas ir pažeidimus.


4. Akių spaudimo matavimas – įvertinti, ar nėra padidėjęs intraokulinis spaudimas.


5. Laboratoriniai kraujo tyrimai – kartais atliekami, jei įtariami autoimuniniai ar sisteminiai sutrikimai.


6. Vaizdiniai tyrimai (rečiau) – jei reikia įvertinti gilesnius akių audinius ar komplikacijas.

Keratito gydymas priklauso nuo priežasties ir pažeidimo sunkumo, tačiau pagrindiniai gydymo būdai yra šie:

1. Antimikrobiniai vaistai – skiriami priklausomai nuo sukėlėjo: antibiotikai bakteriniam, antivirusiniai virusiniam, priešgrybeliniai – grybeliniam keratitui.


2. Akių lašai su priešuždegiminiais vaistais – mažina uždegimą ir skausmą.


3. Ašarų pakaitalai – palaiko akių drėgmę ir palengvina diskomfortą.


4. Skausmo malšinimas – analgetikai ar akių lašai nuo skausmo.


5. Fizinė akių apsauga – akių apsauga nuo šviesos ir svetimkūnių, kartais naudojamas akių tvarstis.


6. Chirurginės intervencijos – sunkių atvejų, kai yra dideli ragenos pažeidimai ar randėjimas.

Pirmiausia, uždegimas gali sukelti ragenos opas, kurios gali būti skausmingos ir trukdyti regėjimui.

Taip pat gali išsivystyti ragenos randėjimas, kuris lemia nuolatinį regos pablogėjimą ar net aklumą.

Infekcija gali plisti į gilesnius akių audinius, sukeldama akių uždegimą (endoftalmitą), kuris yra pavojingas regėjimui.

Kartais gali būti pažeisti kiti akių audiniai, sukeldami glaukomą arba kataraktą.

Negydomas keratitas gali sukelti regos praradimą, todėl labai svarbu laiku pradėti gydymą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Svarbu laikyti gerą akių higieną, reguliariai plauti rankas ir vengti akių lietimo nešvariomis rankomis.

Rekomenduojama nešioti apsauginius akinius darbų metu, kai yra pavojus akių traumoms ar kontaktui su cheminėmis medžiagomis.

Jei naudojate kontaktinius lęšius, būtina juos tinkamai prižiūrėti, laikytis valymo ir keitimo taisyklių.

Vengti kontaktų su užkrėstais asmenimis ir laiku gydyti akių infekcijas.

Laikytis subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo, stiprinančio imuninę sistemą.

Reguliariai lankytis pas akių specialistą profilaktinėms apžiūroms ir ankstyvai ligos diagnostikai.

Šių priemonių laikymasis padeda išvengti keratito ir išsaugoti gerą regėjimą.